Taip… Visai neseniai aš grįžau iš savaitinės (netgi ilgesnės) kelionės į Kazachstaną. Šioje publikacijoje pasidalinsiu savo įspūdžiais apie šalį, žmones, maistą, lankytinas vietas. Buvau Almatoje arba,kaip ją vadina kazachai, Almaty, rugsėjo 11 – 19 d. Jei atvirai, tai iki kelionės galvojau, ką gi galima veikti Kazachstane? Tačiau aš buvau neteisus. Netgi pasakysiu taip: į Kazachstaną aš papuoliau atsitiktinai, bet nė trupučio dėl to nesigailiu. Atsirado laisva savaitė kelionei, pagalvojau, kodėl gi ne? Biudžetas buvo ženkliai ribotas, todėl turas gavosi ekonominis. Atmetus bilietų kainą, pragyvenimui (kuris nekainavo), alkoholiui ir brangiems pirkiniams / dovanoms, o taip pat kitiems niekučiams, maistui ir pramogoms išleidau Kazachstane apie 150 eurų. Todėl kelionę pilnai galima vadinti biudžetine. Taip pat ir šalį bendrai. Latvijos piliečiams viza nereikalinga. Bet apie viską iš eilės.
Kaip atvykti į Kazachstaną?
Na, čia viskas paprasta. Iš Rygos į Almatą nuo balandžio pabaigos iki spalio pabaigos tris kartus per savaitę yra tiesioginis, nacionalinės Latvijos aviakompanijos AirBaltic, skrydis. Labai patogu, nes nėra persėdimų ir galima rinktis pabūti šalyje 2-5-7-9-12 ar daugiau dienų. Skrydis trunka apie 5 valandas, bet skrendant komfortabiliu laineriu Airbus A220-300, laikas pralekia greit:
Man atrodo, kad 7-9 dienų kelionė pirmai pažinčiai pats tas. Aš buvau būtent 9 dienas. Šį kartą man pasisekė, nes aš skridau biznio klase. Apie tai rašiau čia. Aišku biznio klasės bilietai kainuoja gerokai daugiau, tačiau ekonominės klasės bilietą galima nusipirkti mažiau nei už 200 eurų! Ypač sezono pradžioje ar pabaigoje, sulaukus aviakompanijos akcijos ir specialaus pasiūlymo. Būtent sezono pradžioje ar pabaigoje aš rekomenduoju skristi. Tam yra keletas priežasčių. Pirma – nėra minios turistų. Antra – vasarą Almatoje temperatūra gali pakilti iki 40 laipsnių pavėsyje. Trečia – ir matyt svarbiausia, kainos viskam žemesnės. Sezono metu, nuo birželio iki rugsėjo, kainas kelia visi: viešbučiai, restoranai, gidai ir t.t.
Beje, Almatos oro uostas – vienas iš pačių gražiausių, kuriuose aš buvau. Kalbu ne apie pastatus, o apie atsiveriančius vaizdus. Jie pritrenkiantys:
Kazachstano valiuta
Nacionalinė valiuta – Kazachstano tengė. Aš niekada specialiai neimu nacionalinės valiutos vykdamas į bet kurią šalį. Na, nebent vykstu visiškai į kokį užkampį, kuriam gali nebūti bankomatų. O kartais ir visai neimu, pavyzdžiui vykstant į Europą, kur visur gali susimokėti kortele ir bankomatai ant kiekvieno kampo. Darau tai dėl saugumo – kuo mažiau turi grynųjų su savimi, tuo mažiau pritrauki dėmesio. Na ir visada galima pasinaudoti „chargeback“ – pinigų grąžinimo paslauga esant neteisėtiems nuskaitymams ar apgavystėms. Kazachstane, konkrečiai Almatoje, problemų nėra, nes praktiškai visur galima atsiskaityti kortele 90 proc. atvejų veikia bekontaktis mokėjimas. Grynais mokėjau labai retai. Įdomus faktas: metų pradžioje Kazachstano vyriausybė stipriai devalvavo tengė, todėl dabar pats laikas važiuoti ten su eurais. Spręskite patys: sausio mėn. kursas buvo 180 tengė už eurą, birželio mėn. – 330, o spalį jau 440! Aišku kainos taip pat kyla, bet ne taip ženkliai, kaip krenta tengė kursas. Taip kad dabar pats laikas keliauti po Kazachstaną.
Kur apsistoti Kazachstane ir Almatoje?
Man pasisekė, nes apsistojau pas savo draugus iš Almatos ir pragyvenimas man nekainavo nė cento. Almatoje milžiniškas pasirinkimas viešbučių, svečių namų ir hostelių. Hostelyje apsistoti galima už 2! eurus per naktį! Du eurai, Karlai! Kainos 3* viešbučiuose prasideda nuo 15 – 20 eurų, 4* nuo 30, 5* viešbučių nėra daug, kainos prasideda nuo maždaug 80 eurų už naktį. Booking ir Airbnb jums padės! Yra galimybė apsistoti jurtose! Čia galėsite pilnai pajausti visą kazachiška koloritą. Trumpai tariant, pragyvenimas čia ne problema ir kiekvienas suras variantą pagal savo skonį ir kišenę.
Transportas Almatoje
Aš gyvenau pačiame Almatos centre, šalia viešbučio Kazachstanas, kuris kažkada buvo pats didžiausias pastatas mieste:
Pėsčiomis pasiekiama: lynų kelias į Kok Tobe, visuomeninis transportas, barai, restoranai ir viskas, ko jums gali prireikti susipažinimui su miestu. Visuomeninis transportas kainuoja 150 tengė arba apie 30 euro centų. Bet! Jei mokėti grynais. Jei perkate kortelę važiavimui viešuoju transportu (kurios papildomos specialiuose terminaluose), tai kelionė jums kainuos tik 80 tengė arba apie 15 euro centų, ar ne piguva! Taip pat dažnai važiavau taksi. Naudojausi programėle yandex taxi, kuris veikia ir Rygoje. Pinigus nuskaičiuoja nuo kortelės. Kelionėse aš naudojuosi dviem Luminor banko kortelėmis – viena debetine, kita kreditine. Su kiekviena iš jų Almatoje man iškilo šiokių tokių problemų, bet apie tai vėliau. Važiavimas taksi centro ribose kainavo ne daugiau 2 -3 eurų. Kelionė iš oro uosto – 3 – 5 eurai, priklausomai nuo automobilio klasės: ekonom, komfort ar biznes. Automobilio nuoma kainuoja nuo 30 eurų už dieną, nuomojant savaitei. Automobilį nuomotis apsimoka, jei keliaujate su šeima ar kompanija, nes visos gamtinės lankytinos vietos yra už Almatos miesto ribos. Tiesa ir individualiai keliaujantiems galima surasti alternatyva automobilio nuomai, beje visai biudžetinę. Apie tai papasakosiu truputėlį vėliau.
Ką ir kur valgyti Almatoje?
Pats pigiausias maitinimosi variantas Almatoje – kebabinės ir vietiniai greito maisto restoranai. Pastarieji kažkas panašaus į mūsų Čili Pizza tik su kazachišku meniu. Euro kursas mano būvimo šalyje metu – 440 tengė. Matosi, kad kainoraštyje brangiausias patiekalas kainuoja apie 3 eurus. Visur skanu, porcijos didžiulės, už 2 eurus galima prisivalgyti iki nukritimo:
Aš dažnai valgydavau kebabinėje, kuri praktiškai buvo namo, kuriame aš gyvenau, kieme. Na gerai, kitoje kelio pusėje. Doner – kebabas su kiauliena,vištiena ar jautiena kainavo 600 tengė arba mažiau nei 1.5 euro. Prie kebabo siūlo airaną – kažką panašaus į kefyrą. Labai skanu, greita ir pigu. Kainos brangiuose restoranuose mažai skiriasi nuo mūsų, gal kiek pigiau. Brangiuose restoranuose nesilankiau, pas mane juk biudžetinis turas 🙂 Kalbama, kad korėjiečių restoranuose galima paragauti šunienos. Netikrinau. Korėjietiška virtuvė patiko, aš apskritai mėgstu azijietišką maistą.
Kazachstane būtinai paragaukite bešbarmako (patiekalas iš avienos ir iškočiotos, supjaustytos tešlos, paprastai valgomas pirštais), kazy – pati skaniausia arklienos mėsa, kurią, įpakuotą vakuuminėje pakuotėje, galima atsivežti namo. Skani sriuba iš avienos – sorpa ar šurpa. Aišku plovas, atsibos su mėsa, pabadykite saldų su džiovintais vaisiais. Visa tai aišku reikia užgerti kumysu, tik nepersistenkite! Gali sustreikuoti skrandis ir teks pora dienų praleisti an puoduko J Paragaukite lagmano, mantų, šašlyko. Vietoj duonos valgykite bandeles keptas tandyre, pyragėlių boorsoki ar baursaki (kepti fritiūrinėje). Maistas Kazachstane įvairus, nebrangus ir jo daug. Alkani neliksite.
Kartais keliaujant galima sutikti prekiaujančius vaisiais. Tai irgi geras biudžetinis variantas:
Pavyzdžiui nusipirkom 18 (!) kilogramų arbūzą vos už du eurus. Arbūzas aišku nepilnavertis maistas, bet jei alkanas, puikiai tinka užkasti:
Ką pamatyti Almatoje ir apylinkėse? Kur nuvažiuoti iš Almatos?
Medeu sporto kompleksas ir kalnų kurortas Čimbulak, Manšuk Mametevos ežeras.
Čia prasideda pats įdomumas. Iš tikrųjų per savaitę suspėjau pabuvoti pačiose įvairiausiose vietose Almatoje ir jos apylinkėse. Pati pirma diena Kazachstane buvo pati kiečiausia. Nuvažiavau į kalnų kurortą Čimbulak (Šymbulak), kuris iš esmės yra miesto teritorijoje. Seniai noriu paslidinėti kalnų slidėmis, tai žvalgausi. 9:00 ryte sėdau į 29 autobusą važiuojantį į Medeo (Medeu). Bilietas kainuoja 80 tengė. Medeo (Medeu) – didžiulis sporto kompleksas žiemos sporto šakoms. Jis įrengtas kalnuose, 1700 metrų virš jūros lygio. Tai aukščiausiai esantis tokio tipo kompleksas pasaulyje. Aukštikalnės ir švarus kalnų vanduo, naudojamas užlieti ledui, leidžia pasiekti aukštus rezultatus čiuožimo sporte. Būtent čia buvo pasiekta virš 200 pasaulio rekordų visose distancijose tarp vyrų ir moterų. Vieta aišku įdomi, bet aš, kaip suprantate, suradau dar įdomesnių.
Nuo Medeu, už 300 tengė (mažiau nei už eurą), mikriukas jus pristatys į Čimbulak (Šymbulak) – vietinį kalnų slidinėjimo kurortą. Jis yra 2200 – 2500 metrų aukštyje:
Čia galima rasti įvairių nakvynės variantų: viešbučiai, svečių namai, privatūs namai kalnuose. Daug restoranų, barų, kavinių. Kuo arčiau keltuvų – tuo brangiau ir atvirkščiai. Pigiausi variantai apsigyventi nuo 30 eurų už naktį. Manau privačiame sektoriuje galima rasti ir pigiau:
Kaip tokioje vietoje nenusifotografuoti su išdidžiu paukščiu. Niekaip!
Vieta vaizdinga ir populiari. Dažnai visi viešbučiai būna užpildyti gerokai iki kalnų slidinėjimo sezono:
Tai va, atvažiavau aš į Čimbulaką, galvojau apsidairysiu, pasivaikščiosiu. Bet kaip visad, kažkas atsitiko nenumatyto. Važiuodamas mikriuku aš susipažinau su trimis pakeleiviais: Štefanu iš Vokietijos, Olia iš Almatos, kuri jau daug metų gyvena Vokietijoje ir Aleksejumi iš Almatos. Ant savo kvailos galvos aš jų paklausiau kokie jų planai ir kur jie keliauja? O jie ruošėsi kažkur į kalnus prie ežero. Kaip jie sakė, „pasivaikščioti“ porai valandų. Aš paklausiau ar galiu eiti su jais. Jie susižvalgė ir paklausė ar aš taip eisiu? Ta prasme, su kedais, be kepurės ir be jokios įrangos? Turint omenyje, kad jie buvo pilnai pasiruošę – trekingo batai, lazdos, kuprinės su įranga ir t.t. Manyje sugrojo išdidumas. Aišku taip, pasakiau aš! Iš tikrųjų, paskutinius du metus aš važinėju po kalnus. Buvau Maroke, du kartus Armenijoje ir Kalnų Karabache, du kartus Gruzijoje. Ir šių kelionių metu aš daug kartų buvau kalnuose, pakankamai dideliame aukštyje. Bet! Mane ten veždavo automobiliu! Todėl aš neatlyžau ir norėjau keliauti su jais. Norėjosi pačiam užlipti į kalnus. Kompanija pradėjo mane atkalbinėti, bet aš nenorėjau nieko girdėti. Gerai, mes paimsit tave kartu, bet jei kas nutiks, pats kaltas,pasakė Aleksejus.
Klanų peizažai kylant į kalnus:
Koks gi aš buvau kvailys! Tokio locho kazachstanietiški kalnai dar nematė. Kelionė pirmyn atgal užėmė 10 valandų. Aš vos ten nuėjau. Maršrutas nors ir pėstiems, bet pakankamai sudėtingas. Realiai galvojau užsilenksiu pakeliui. Karštis nepakeliamas! Aš nebuvau pasiruošęs tokiam žygiui. Su savimi turėjau kuprinę, puslitrinis butelis vandens ir du Snickerrs batonėliai. Vieną iš jų aš sumaitinau Čiučai, šuniui, kuris prisikabino prie manęs nuo artimiausios alpinistų stovyklavietės. Dabar aišku juokinga prisiminti, bet tada buvo ne iki juoko. Keletą kartų jau galvojau ar nepasukus man atgal. Buvo sunku kvėpuoti, aš beveik negalėjau kalbėti , širdis bandė iššokti iš krūtinės. Bet aš nepasidaviau (priėjau)! Pirmą kartą gyvenime aš pats pakilau į beveik 3700 metrų aukštį. Nepamirštami pojūčiai. Tai geriau nei seksas! Pažiūrėkite, koks grožis. Nufilmavau jums trumpą video:
Aš nudegiau, peršalau ir gavau saulės smūgį. Dar dvi dienas skausmas laužė nugarą, pečius ir kojas. Bet šią dieną aš atsiminsiu visą gyvenimą! Ačiū bendrakeleiviams, kurie padėjo man įkopti , žmonės Kazachstane – auksiniai! Eilinį kartą įsitikinau, kad pačios įsimintiniausios kelionės – tai emocijos ir patys geriausi momentai kelionėse nekainuoja, jie surišti su žmonėmis. Šios dienos biudžetas tebuvo trys eurai. Tiesa, vėliau aš jį padidinau artimiausiame restorane. Alkanas buvau, kaip dramblys 🙂
Aleksejus pasirodė esąs karštas kazachstano vyrukas ir išsimaudė ežere. Lediniame:
Atgal aš ėjau vienas 5 valandas. Be maisto, be vandens, kepinant saulei prie 28 laipsnių. Aukštai kalnuose saulė negailestinga. Po to visa savaitę oda lupėsi nuo veido. Kompanija toliau nuėjo į kalnus. Mes su Čiučia leidomės į Čimbulaką. Tai buvo pati geriausia diena Kazachstane.
Didysis Almatos ežeras
Tai dar viena populiari vieta ir turistinis maršrutas iš Almatos. Ežeras yra už 33 km nuo Almatos. Kelionė automobilio kalnų keliukais užima apie valandą. Įvažiavimas prie ežero kainuoja 400 tengė žmogui. Ežeras tyvuliuoja apie 2500 metrų aukštyje virš jūros lygio. Ežeras atsirado dėl buvusių žemės drebėjimų. Jo gylis 30-40 metrų. Šalia ežero trys viršūnės: Ozernyj (Ežerinis), Sovetov (Tarybų), Turist (Turistas). Aukščiai nuo 3950 iki 4300 metrų virš jūros lygio. Vieta labai graži ir pritraukia daug turistų bet kokiu metų laiku.:
Kad dar geriau įsivaizduotumėt, įkėliau jums video:
Ežero spalva keičiasi priklausomai nuo metų laikų. Nuo šviesiai žalios iki turkio mėlynos:
Iš esmės ežero lankymas nieko nekainuoja, tik įvažiavimo į gamtos parką, kuriame jis yra, kaina yra apie 1 eurą. Geriausia važiuoti čia automobiliu ar vietinės turistinės kompanijos autobusu. Važiavimas turistinės kompanijos autobusu jums kainuos 4500 tengė arba apie eurų. Prie ežero galima važiuoti visai dienai, čia puikūs vaizdai:
Mano draugai ežero fone:
Šalia ežero yra observatorija ir pasieniečių dalinys – už 10 km siena su Kirgistanu:
Real travellers – vyrukai pėsčiomis eina į Kirgistaną:
Almaty Film Festival
Draugų pagalba aš papuoliau į Almaty Film Festival, kuris vyko rugsėjo 15-19dienomis. Tai gana pompastiškas renginys. Raudoni kilimai, rols-rolsai, damos su vakarinėmis suknelėmis ir džentelmenai su smokingais. Atidarymo metu žiūrėjome filmą, Kanų kino festivalio metu laimėjusį nominacijoje „Geriausia aktorė“ – „Ayka“. Filmo kūrėjas – kazachų kilmės režisierius Sergey Dvortsevoy:
Filmas visai įdomus, nors tipiškas festivalinis. Bet pagrindinis filmo tikslas pasiektas – priverčia susimąstyti. Kalbama, kad buvo norinčių už 10 000 – 15 000 dolerių prieš kameras praeiti raudonu festivalio kilimu. Kazachstanietiškas išpuikimas ir tiek 🙂
Apie puikavimąsi. Tai kazachai mėgsta. Rožinis mersas Almatos gatvėje:
Festivalis Almaty Film Festival vyko pirmą kartą. Pagrindiniai tikslai – Kazachstano, kaip filmavimų vietos populiarinimas, kazachstanietiškos kino industrijos vystymas, susidomėjimo kinematografijos menu skatinimas. Tikrai įdomus renginys. Pirmą kartą teko tokiame dalyvauti. Didelis ačiū mano draugams iš Almatos – Julijai, Michailui ir Natalijai! Linkėjimai Jums iš Latvijos!
Almatos, orkestrų po atviru dangumi, festivalis
Kiekvienais metais Almatoje vyksta orkestrų festivalis. Vyksta jis miesto dienų metu po atviru dangumi. Skamba muzika, atliekama kolektyvų iš viso Kazachstano. Renginys puikus, gerai organizuotas, gaila tik, kad surenka tiek nedaug publikos. Vis tik Almata miestas, kuriame gyvena beveik du milijonai žmonių! Kalbama, kad apie jį nepranešta iš anksto. O ko jūs norite, čia ne Europa, čia Vidurinė Azija. Kad būtų aiškiau, įkėliau jums video:
Almatos Žaliasis turgus
Dar viena vieta, kurią rekomenduoju aplankyti. Aplamai rekomenduoju lankytis turguose kur kie bebūtų. Ten visada galima nusipirkti įvairių skanėstų, viskas šviežia ir kainuoja mažiau nei parduotuvėse. Žaliasis Almatos turgus ne išimtis:
Yra čia ir savi kazachiški ypatumai:
Viena iš ypatybių: pirmas turgaus aukštas – turistams ir kainos aukštesnės, taip kalba vietiniai. Greičiausiai tiesiog dėl to, kad nuomos kaina didesnė. Kazachstane pinigų dar niekas neatšaukė, rinkos, tiesiogine to žodžio prasme, ekonomika. Vietiniai apsipirkinėja aukštu žemiau, kuris yra kaip ir po žeme. Ten viskas dvigubai pigiau.
Almatos miesto dienos
Nuo rugpjūčio pabaigos miestas šventė savo 1002 metų gimtadienį. Viskas vyksta pompastiškai, nes įplaukos iš naftos, dujų, urano pardavimų ir kitų šaltinių leidžia plačiai atverti piniginę. Visame mieste vyksta renginiai: koncertai, mugės, pasirodymai, parodos ir t.t. iš viso apie 100 renginių. Pasirodymai vyko visame mieste, dažniausiai pagrindinėse aikštėse. Šių metų programoje:
Visi šie renginiai baigėsi efektingu saliutu:
Kok tobe kalnas
Tiesiog centre, aikštėje šalia viešbučio Kazachstanas yra lyno kelio į Kok tobe kalną stotele. Tai viena iš gražiausių vietų, kur galima pasigrožėti Almatos panorama. Verta užsikelti už 2000 tengė arba kiek mažiau už 4 eurus (į abi puses). Ant kalno yra keletas restoranų, pramogų parkas vaikams ir suaugusiems, meno galerija ir keletas apžvalgos aikštelių. Geriausiais laikas pasikelti – saulėlydis:
Jei išlipus iš linų kelio kabinos pasukti į dešinę, pamatysite Abay restorano terasą. Tai geriausia apžvalgos aikštelė. Nuo jos atsiveria nuostabus vaizdas į miestą. Pats restoranas yra pakankamai brangus. Užeigoje apačioje alus kainuoja 200 tengė, o čia jau 2500, apie 8 eurus. Bet vis tiek restoranas pilnutėlis. Kazachai daro biznį:
Miestas besileidžiančios saulės spinduliuose:
Atrakcionų parkas mažai ką nustebins, jau šiek tiek pasenęs. Bet vieta skirta visai kitam – iš esmės, gražioms nuotraukoms:
Kur dar nuvykti iš Almatos
Dar galima nuvykti į Šaryno kanjoną, Kolsajaus ežerus, Ile – Alatau nacionalinį parką, Dainuojantį barchaną, kalnus ir krioklius. Variantų aibė. Kazachstano kelionių organizatoriai rengia vienos ar kelių dienų turus autobusu visur. Jei naudotis chocolife tinklapio pasiūlymais, tai kainos prasideda nuo 4500 tengė (agentūros biure brangiau –nuo 6000 tengė). Kelionių, turų ir pasiūlymų ten masė. Tik bėda, kad internetu užsakytų kelionių negalėjau apmokėti nei debetine, nei kreditine kortelėmis. Nežinau ar kaltos kortelės, ar bankas, ar tinklapis, bet gaišti laiko ir važiuoti į ofisą aš nenorėjau, tad teko atsisakyti kelionių. Pabandykit, gal jums pavyks.
Aš dar dienai nulėkiau į Kirgistaną, tiksliau į jo sostinę – Biškeką. Maršrutkės bilietas kainuoja apie 5 eurus. Kelionė trunka 3 – 3,5 valandos. Muitinėje užtrūkau apie 10, vizos nereikia. Bet Kirgizstanas ir Biškekas, visiškai kitas reikalas. Čia tai tikra egzotika! Jei Alamata visai europietiškas miestas, tai Biškekas jau tikra Vidurinė Azija. Bet tai jau visai kita istorija. Prie progos pasidalinsiu įspūdžiais.
Nusprendžiau paskutinėmis dienomis pasidžiaugti miestu ir tiesiog pasivaikščioti po Almatą. Mieste daug gerų barų, kavinių ir restoranų:
Yra gana simpatiškų reklaminių ekranų:
Šis pastatas be langų ir durų – Valstybinis Kazachstano archyvas. Pakliūti čia be specialaus leidimo negalima, matyt saugoma daug paslapčių:
Įdomi tvora. Šaunu, kad rūpinamasi miesto vaizdu:
Mieste daug parkų, skverų, poilsio vietų:
Elitinis daugiabutis prestižiniame miesto rajone. Visur vyksta statybos:
Vakare nemažai jaunimo. Almatoje pakankamai intensyvus naktinis gyvenimas. Buvau naktiniame klube Барвиха, daug jaunimo, linksma. 50 gramų viskio – 4 eurai, įėjimas nuo 21 metų, face control:
Vaikų žaidimo aikštelė prekybos centro kieme:
Mieste plačiausi prospektai:
Žmonės
Kazachstane iš 18 milijonų gyventojų apie 25% – rusakalbiai. Šalyje dvi valstybinės kalbos: kazachų ir rusų. Rusiškai kalba praktiškai visi. Bent jau Almatoje. Yra kazachų, kurie nemoka kazachiškai. Situacija panaši į Latvijos. Kai kuriuose miestuose ir kaimuose yra kazachų, kurie nekalba rusiškai, bet aš tokių nesutikau. Aš praleidau Kazachstane 9 dienas. Per tas dienas niekas neapgavo, nesielgė chamiškai ar grubiai. Net taksistas, kuris mane vežė, tris minutes atsiprašinėjo, kad ilgai važiavo pagal iškvietimą. Gal man tiesiog pasisekė. Bet visi mano sutikti kazachai ir almatiečiai svetingi ir draugiški žmonės, visada pasiruošę padėti. Patars, padės, visada su šypsena, LABAI mandagūs. Realiai.
Ką parvežti iš Kazachstano
Turguje rekomenduoju nusipirkti prieskonių, rytietiškų saldumynų arba tiesiog saldainių (aš atsivežiau griliažinių, vietinio fabriko Rachat, saldainių – nerealūs!), kurt – sūrio ar varškės rutuliukai (ilgai laikosi ir labai sūrūs). Būtinai kazy – arklienos dešrą. Taip pat garsėja kazachų sidabro dirbiniai. Plius keramika (yra gražūs rinkiniai įvairiems patiekalams), muzikiniai instrumentai, kazachiškos vilnonės šlepetės vyresniems žmonėms – sako labai gerai veikia esant sąnarių problemoms. Na ir visi marškinėliai bei kepuraitės.
Tokia buvo mano pažintis su Kazachstanu ir jo buvusia sostine Alamata arba, kaip vadina kazachai – Almaty. Aišku, savaitės neužtenka, kad susipažintum su tokia didele ir, kaip pasirodė, įdomia šalimi kaip Kazachstanas. Aišku, prie progos, aš grįšiu čia. Labai jau norisi pamatyti dabartinę sostinę – Astaną, nuvykti į Šaryno kanjoną ir Kolsajaus ežerus. Ir dar… pagyventi jurtoje!
P. S. Mano keliones galima sekti Facebookir Instagram. Prenumeruokite Travelblognaujienas ir skaitykite apie keliones po Baltijos šalis ir pasaulį, jūsų laukia daug įdomybių! Skaitykite, prenumeruokite, komentuokite ir dalinkitės įspūdžiais. Kitus mano straipsnius galite rasti čia.
Taip pat galite su manimi susisiekti, jei jus domina bendradarbiavimas šiame tinklapyje. Siūlome kompleksinį marketinginį palaikymą ir konsultavimą jūsų kelionių verslui tinklapyje, bloguose, spaudoje, socialiniuose tinkluose ir medijoje. Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir ne tik. Kuriame audio, foto, video tūrinį. Jei norite pabendrauti šia tema – jums čia: alexander@travelblog.lv
Autorius: Aleksandr Alimov
Leave A Comment