Pačiam Lietuvos krašte netoli Latvijos pasienio yra gyvenvietė pavadinimu Stelmužė, kuri yra viena neįprasčiausių ir mistiškiausių vietų Lietuvoje. Miestelio įžymybė – Stelmužės ąžuolas, kurio amžius sieka du tūkstančius metų. Vien dėl jo verta čia apsilankyti, tačiau ir be ąžuolo čia yra daug įdomybių.
Kviečiu kartu išnagrinėti šią gyvenvietę ir sužinoti daugiau apie jos įžymujį ąžuolą!
2.
Stelmužės ąžuolas Lietuvoje yra įžymus. O kaip kitaip, kai esi vienas iš seniausių medžių visoje Europoje! Į šią vietą į ekskursijas yra vežami moksleiviai iš visos Lietuvos. Taip pat čia galima sutikti turistų iš viso pasaulio. Iš Zarasų iki pat šios vietos tęsiasi vaizdingas kelias, nuo kalvų iki ežerų.
3.
Dauguma lietuvių yra įsiamžinę prie šio ąžuolo kažkuriuo savo gyvenimo laikotarpiu. Tuo labiau anksčiau čia laisvai galima buvo rengti piknikus po tuo pačiu ąžuolu. Svarbiausia buvo kaip nors nukeliauti iki šios vietos. Šiais laikais iki čia nuvažiuoti nebėra sunku, tačiau paliesti unikalaus medžio jau nebegalima.
4.
Senojo medžio padėtis yra ganėtinai sunki. Ąžuolas pradėjo pūti iš vidaus, sunkios šakos linksta žemyn, kiekvienais metais medis atrodo vis mažiau gyvybingas. Dėl to prieiga prie pat medžio yra uždaryta, o juo grožėtis galima tik per tvora iš tolo.
5.
Stelmužės ąžuolas yra susijęs su pora paslaptingų istorijų. Yra pasakojama, kad 1916-ais metais žymujį ąžuolą nusprendė apvalyti iš vidaus ir ten buvo rasti žmogaus palaikai. Ten pat buvo rastos Napaleono kariuomenės pareigūno uniformos dalys. Kaip jie atsirado ąžuolo viduje iki šiol nėra galutinai aišku. Aišku, kad toks medis jau nuo seno yra garbinamas. Kažkadaise jam nešdavo aukas miškų dievams, o 1650-siais metais šalia buvo pastatyta medinė kalvinistų bažnyčia.
6.
Keista, tačiau ši bažnyčia išliko iki mūsų dienų be jokių didesnių pakitimų. Tikriausiai Stelmužėje oras ypatingas ir įkvepia daugiaamžiškumui.
7.
Šios bažnyčios viduje dabar atsirado liaudies buities muziejus. Jeigu ir jums pavyks patekti į vidų, būtinai . atkreipkite dėmesį į medines skulptūras. Čia jos ypatingos.
8.
Pati bažnyčia iš vidaus yra labai paprasta. Čia kartą į metus vyksta mišios. Viršuje stovi nedidelis elektroniniai vargonai.
9.
Beje čia galima pasiklausyti bažnytinės muzikos. Tam yra skirtas nedidelis kampas su ausinėmis, kuris atrodo gana keistai šioje laiko pamirštoje vietoje.
10.
Bažnyčia kartu su varpine buvo pastatyti „liaudies“ stiliumi, be pjūklų ir vinių. Išorinėje galima pastebėti klasicizmo detalių.
11.
Portikas su kolonomis primena, kad šis kaimas nėra kurčia provincija. Ir teisingai. Kažkadaise čia buvo turtai, kurie iš pradžių priklausė vokiečių baronui Folkerzambai.
12.
O vėliau valdė caro dvariškiai Valujevai. Buvo tikri rusiški aristokratai. Vienas iš Stelmužės dvaro savininkų buvo gubernatorius, ministras pirmininkas ir reformatorius Petras Valujevas.
13.
Vėliau valdė kitas vokiečių baronas Hanas. Iki mūsų dienų teliko pagrindai, ant kurių buvo pastatyta mokykla sovietų laikais. O dar gerai išsilaikė parkas, kuriame galima rasti neįprastą pastatą.
14.
Čia savo laikais laikydavo nusikaltėlius arba bėglius valstiečius. Kažkur netoliese miškuose galima rasti milžinišką riedulį ant kurio anksčiau mėgdavo rinktis vietiniai medžiotojai. Sakoma, kad ant jo vienu metu galėjo stovėti apie 30 medžiotojų.
15.
Karai neapeidavo Stelmužės, tačiau tuo pačiu ji likdavo sakraline vieta. Parke netoliese prie Valujevų kapų, yra palaidoti pirmojo pasaulinio karo vokiečių kariai.
16.
Ir viskas randasi toje pačioje vietoje – senovinė ir šiuolaikinė istorija, Napaleono karai, kalvinistai, vokiečių kariai ir rusiški žemės savininkai. Kas ten žino, ką dar slepia ši senovinė žemė! O atrodo, kai ir iš mūsų kapų nieko nebeliks, ir kai nuotraukos ir straipsniai apie šią vietą kur nors prapuls, Stelmužės ąžuolas čia vis stovės ir prisimins visus ir viską, kurie čia buvo…
P.S. Sekite mano puslapį Facebook’e ir Instagram’e . Nepraleiskite progos stebėti mano kelionės po Lietuvą ir kitas šalis TravelBlog’e . Užeikite, skaitykite, sekite ir komentuokite.
Leave A Comment