Su kuo jums asocijuojasi Gruzija? Iškart prisimenamas vynas ąsotyje kvevri, šokiai su čocho apranga, muzika, o dar vietinė, svietinga užstalė su tostais ir dainų atlikimais. Kažkas prisimins chinkali su chačiapuriais, o kažkas prisimins karves. Be jų, gruziniški keliai nebūtų gruziniškais.
Šiame užraše nėra nei vieno gyvūno, be kurio asmeniškai neįsivaizduoju Gruzijos. Kur jūs bebūtumėte – Tibilisio centre, aukštai Kaukazo kalnuose ar Juodosios jūros pakrantėje – jie visada atsiras netoliese. Kalba eina apie vietinius benamius šunis. Ir būtent šiems mieliems ir draugiškiems padarams aš skiriu šį postą.
Niekur pasaulyje nemačiau tokio didelio kiekio benamių šunų, kiek Gruzijoje. Be to, šie gyvūnai pagal savo natūrą yra draugiški ir saugūs aplinkiniams.
Kiekvienas save gerbiantis gruzinas laiko savo pareiga reguliariai juos pamaitint ir, jei yra būtinybė, pasirūpint. Turbūt todėl per pastaruosius metus šunų kiekis taip staigiai šoktelėjo aukštyn. Didesniuose miestuose šunis pradėjo čipuoti ir pagal galimybes sterilizuoti. Vis dėl to, šunys negrąžina Gruzijos gatvių.
Batumyje aš pirmą kartą pamačiau tikrus šunų būrius. Jie, garsiai lodami, lakstydavo paskui katinus arba išvydavo svetimus, kurie peržengė jų saugomų teritorijų ribas.
Dažniausiai šunis galima pastebėti restoranuose ar kavinėse. Jei juos išvarydavo, tai šunys laukdavo maisto iš lankytojų saugioje vietoje.
Gruzijoje, gulinčių ant saulės šunų vaizdas yra toks dažnas, kad net yra sukurti magnetukai vaizduojantys mūsų keturkojus draugus su užrašu „Dogs bless Sakatrvelo“.
Yra ypatingų šunų veislių – tikrų mėlyno kraujo gražuolių. Bet gatvėje visi yra lygūs.
Mieliausi iš visų yra šunys, kurie lydi keliautojus kalnuose. Dažniausiai, jie atsiranda iš niekur, kurį laiką eina kartu su turistų grupę, tarsi juos nuo kažko saugodami, ir taip pat staigiai dingsta.
Aišku, beveik kiekvienam name šeimininkai turi po savo šunį. Neįtikėtina, bet net ir čia jie yra draugiški ir visiškai neagresyvūs. O gi jų darbas yra saugoti namus nuo nekviestų svečių ir pranešti apie grėsmę.
Gruzijoje galima sutikti visokių šunų, didelių ir mažų, skirtingų veislių ir neveislinių.
Ką ten šunys! Kelyje į Svanetiją mes sutikome meškutį. Pats tikriausias laukinis žvėrelis priėjo prie vietinių darbininkų ir linksmino turistus. Gruzija manęs nebaigia stebint…
P.S. Sekite mano puslapį Facebook’e ir Instagram’e . Nepraleiskite progos stebėti mano kelionės po Lietuvą ir kitas šalis TravelBlog’e . Užeikite, skaitykite, sekite ir komentuokite.
[…] Nuostabūs Gruzijos šunys. […]
[…] Nuostabūs Gruzijos šunys. […]
[…] Nuostabūs Gruzijos šunys […]