Juodkalnija arba Montenegro – gamtos ir puikių peizažų mėgėjų rojus. Pačios įdomiausios Juodkalnijos vietos – kalnai, gamta, saugomi miškai, autentiški kaimeliai ir, žinoma, Adrijos jūra!
Juodkalnija yra Pietų Europoje, Balkanų pusiasalio vakaruose. Žemėlapyje Juodkalnija yra beveik prieš Italijos „kulną”.
Iš Juodkalnijos labai patogu keliauti į kitas šalis, nes ji ribojasi su Albanija, Kroatija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija ir Italija per Adrijos jūrą. Iš Rygos į Juodkalniją mes skridome užsisakę kelionę. Tuomet tai buvo pigiau, nei atskirai pirkti lėktuvo bilietus ir rezervuoti viešbučius.
Juodkalnija – visai jauna šalis. Nepriklausoma ji tapo tik 2006 metais. Juodkalnija nėra Europos sąjungos narė, bet valiuta Juodkalnijoje – euras!
Per visą atostogų laikotarpį Juodkalnijoje mums nekilo problemų su kalba. Praktiškai visi kalba arba rusiškai, arba angliškai. Juodkalnijoje gyvena geri ir paslaugūs žmonės 🙂
Juodkalnija – šalis, kur atostogas praleisti gulint tik paplūdimyje būtų tiesiog nusikaltimas. BŪTINAI! Būtinai reikia nuomotis automobilį ir važiuoti palei pakrantę ir tolyn nuo pakrantės, gilyn į šalį, į kalnus! Garantuoju, kad vaizdinga gamta ir gausūs Juodkalnijos serpantinai nepaliks jūsų abejingų!
Automobilio nuoma Juodkalnijoje
Mes apsistojome Budva mieste ir su automobilio nuoma nebuvo jokių problemų! Ant kiekvieno kampo automobilių nuomos punktai su įvairiausiais pasiūlymais ir kainomis nuo 20 eurų už parą, priklausomai nuo jūsų norų ir automobilio klasės.
Mes išsinuomavome automobilį per merginą, su kuria susipažinome Facebook’e. Automobilis su pilnu draudimu, žalia korta (reikalinga keliaujant į kaimynines šalia) ir be ridos limito mums kainavo 25 eurai / para. Automobilį mums pristatė į viešbutį ir po kelionės, mes jį palikome viešbučio teritorijoje.
Kuro kainos Juodkalnijoje skiriasi nuo kainų Rygoje. 95 benzinas kainavo 1,38 euro už litrą, o dyzelinas – 1,26 euro už litrą.
Juodkalnijos lankytinos vietos
Kas gi įdomaus yra Juodkalnijoje? Aš papasakosiu jums apie tas vietas, kurias mes aplankėme ir kurios palietė mano sielą.
Negošo mauzoliejus
Viena iš labiausiai lankomų Juodkalnijos vietų, Negošo mauzoliejus, yra Lovčeno nacionaliniame parke, Lovčeno kalno viršūnėje.
Kad aplankyti mauzoliejų, reiks truputį paprakaituoti, iki jo – 461 laipteliai.
Mauzoliejuje saugomas Petro II Petrovičiaus-Negošo sarkofagas. Jis buvo gerbiamas Juodkalnijos valdovas, poetas ir išminčius. Įeinant į mauzoliejų, lankytojus pasitinka 2 moterų statulos. Viduje – pačio valdovo statula.
Mauzoliejaus apatiniame aukšte yra Negošo sarkofagas.
Jei praeiti už Negošo statulos ir išeitį į lauką iš kitos pusės, tai jūs papulsite ant siauro takelio, kuris nuves į apskritą apžvalgos aikštelę. Nuo čia atsiveria nuostabus vaizdas į Juodkalniją ir kaimynines šalis. Mes atsidūrėme aukščiau debesų, kvėpavome švariausiu kalnų oru ir paprasčiausiai gėrėjomės stebuklinga panorama…
Pojūčiai nerealūs – taip gražu, kad net gniaužia kvapą!
Truputis praktiškos informacijos:
Įvažiavimas į Lovčeno nacionalinį parką mokamas – 2 eurai.
Įėjimas į mauzoliejų kainuoja 5 eurai, vaikams – 2,5 euro. Kasa yra pakankamai aukštai nuo stovėjimo aikštelės, tad bus labai apmaudu, jei pinigus paliksite automobilyje.
Kotoro serpantinas
Kotoro serpantinas – tai kalnų kelias ir daugybė kilpų. Pakeliui pasitaiko apžvalgos aikštelės, nuo kurių atsiveria beprotiški vaizdai. Kelias pakankamai siauras ir automobiliams sunku prasilenkti, ypač autobusams.
Be automobilių ir autobusų kelyje galima sutikti ir tokias kliūtis.
Kotoro serpantinas iš viršaus atrodo taip:
Ir Kotoro serpantinas žemėlapyje…
Po truputį keliantis link debesų, pastoviai keičiasi „vaizdas” ir atsiveria tolimi, užburiantys horizontai! Apžvalgos aikštelėse, kurios padarytos keliose vietose serpantine, turistų laukia nuostabūs peizažai ir pati geriausia Kotoro įlankos panorama.
Man šis serpantinas paliko gilų įspūdį! Man labai norėjosi grįžti ir pajusti šias emocijas dar kartą. Vyras su malonumu pasigavo mano idėją, nes labai mėgsta važinėtis tokiais ekstremaliais kalnų keliais.
Tai vienintelė vieta į kurią atostogų metu važiavome du kartus. Ir įdomu, kad nei Google žemėlapiai, nei Waze nenorėjo dėlioti maršruto šiuo keliu, bet vedė mus ratais iš Kotoro į Cetinė, bet mes užsispyrę ir mums buvo reikalingas būtent šis kelias.
Jei važiuojate į Juodkalniją, prašau, nebijokite serpantinų. Važiuojant šiais vingiuotais keliais galima gauti tiesiog nepamirštamų įspūdžių, kuriuos atsiminsite visą gyvenimą!
Kotoro įlanka
Viena gražiausių pasaulio įlankų ir pagrindinis Adrijos briliantas – Kotoro įlanka. Tai nepaprasto grožio vieta, kurią būtina aplankyti!
Kotoro įlankos pakrantėje įsikūrę populiarūs tarp turistų miestai – Kotoras, Perastas ir Herceg Novis. Kiekviena diena čia atvažiuoja ir atplaukia būriai turistų. Mane nustebino, kokie gigantiški kruiziniai laivai atplaukia į įlanką. Jų fone, žmonės tiesiog vabaliukai…
Kad pasidžiaugti visu užutėkio grožiu, galima užsisakyti ekskursiją jachta po įlanką, perplaukti įlanką keltu arba apvažiuoti ją keliu, kuris vingiuoja tarp kalnų ir miškų, bei apjuosia visą įlanką. Šio kelio ilgis virš 100 km ir po kiekvieno posūkio įlanka stebins savo gamtos grožiu.
Kotoras
Kotoras – paslaptingas miestas su turtinga istorija. Pirmą kartą paminėtas II amžiuje prieš mūsų erą.
Tačiau miesto klestėjimo laikotarpis laikomas 1420 – 1797 metai, kai jį valdė venecijiečiai. Senamiestis tiesiog alsuoja viduramžiais. Vienas malonumas klajoti siauromis, grįstomis gatvelėmis, kuriose gausu kavinukių ir suvenyrų parduotuvėlių. Kotore aš praktiškai nefotografavau, o tiesiog vaikščiojau ir kaifavau nuo tvyrančios atmosferos!
Kotoro miesto simbolis – katinas! Aš dar niekada ir niekur nemačiau tiek kačių… šie ūsuotieji pūkuotukai užtvindė visą miestą. Ir nenuostabu, nes čia juos myli, maitina ir gerbia.
Kotoro tvirtovė
Didžiulė tvirtovė, kurią statė keletą amžių, stovi šalia Kotoro miesto. Tvirtovė pakankamai gerai išsilaikė iki mūsų dienų, nepaisant žalos, kurią padarė žemės drebėjimai. Būtent nuo tvirtovės sienos, kuri yra apie 300 metrų aukštyje, gaunasi pačios nuostabiausios Juodkalnijos perlo – Kotoro įlankos nuotraukos.
Šv. Jono tvirtovė – lankomiausia Kotoro vieta. Aplankyti ją būtina, tik perspėju, kad užsikabaroti iki pačio viršaus bus, oi kaip nepaprasta…
Kiek atsimenu, tai daugiausiai jėgų pareikalavęs pasikėlimas. Mes kėlėmės, dar visai neseniai buvusiu nemokamu, senu austrų keliu per tuščią Špiliari kaimelį. Nemokamas kelias tapo man dideliu išbandymu.
Vingiuotu takučiu per lietų, kaitroje, mes kėlėmės virš valandos. Kelionė užėmė daug laiko dėl dažnų sustojimų atsipūsti ir fotografuoti, fotografuoti ir dar kartą fotografuoti… Po to mes lindom pro landą, kuri yra pakankamai aukštai sienoje ir laipteliais lipome iki patį tvirtovės viršų.
Šis kelias sudėtingas, bet lengvesnis, nei lipti nuobodžiais laiptais. Na ir daug įdomesnis! Dėl to, kad einant senu keliu galima pasižiūrėti į tvirtovę iš šono, sutikti kalnų ožių, arkliukų ir nufotografuoti kačiukus, kurie įsitaisė apleisto Špiliari kaimelio koplyčioje.
Vaizdas, kuris atsivėrė į Kotoro įlanką nuo didingų tvirtovės sienų, buvo vertas visų pastangų.
Atgal jau mes leidomės „mokamais” daugiau nei 1300 laipteliais. Laipteliai labai platūs ir leistis jais buvo labai nepatogu ir užėmė daug laiko. Pro darbuotojus, parduodančius bilietus, praėjome ramiai, niekas mūsų apie nieką neklausė.
Ne taip seniai Instagram’e pasirodė informacija, kad nemokamą landą uždarė, dabar ten stovi darbuotojas ir ima pinigus už įėjimą. Įėjimas į tvirtovę kainuoja 8 eurus. Dabar sutaupyti galima tik ne sezono metu, kai įėjimas į tvirtovę nemokamas.
Kelionei į tvirtovę siūlau pasirinkti rytinį laiką, kai nėra taip karšta ir būtinai pasiimti vandens ir galvos apdangalą.
Perastas
Senas Juodkalnijos miestelis Perastas įsikūręs Kotoro įlankos pakrantėje.
Miestelis labai mažas ir, kad jį apeiti, tikriausiai užteks ir valandos. Šiame mieste gyvena mažiau nei 400 žmonių ir jie labai myli savo miestą. Tai labai jaučiasi! Ir žinote, aš juos suprantu… neįmanoma neįsimylėti šio stebuklingo miesto!
Perate uždraustos šiuolaikinės statybos ir pastatų fasadų remontas, kad nenukentėtų istorinis vaizdas. Turistams čia uždrausta važinėti automobiliais. Automobilį galima palikti mokomoje aikštelėje prie įvažiavimo į miestą.
Šis mažas miestelis iš atvirutės įkrito giliai man į sielą. Turbūt, tai pats romantiškiausias ir jaukiausias miestelis iš visų, kuriuos mačiau… ir kur svajoju grįžti vėl.
Cetinė
Cėtinė – buvusi Juodkalnijos sostinė, dabar kultūrinė šalies sostinė.
Pagrindinė seno miestelio Cetinė lankytina vieta – stačiatikių Švč. Mergelės Marijos gimimo vienuolynas. Jame saugoma Šv. Jono Krikštytojo dešinė ranka ir kryžiaus, ant kurio buvo nukryžiuotas Jėzus, dalelė.
Įeiti į vienuolyną galima tik prisidengus galvą ir pridengtais keliais. Tiems, kurie savimi nepasirūpino, prie įėjimo padėtos skarelės.
Mes turėjome mažai laiko šiam miestui, todėl užsisakėme apžvalginę ekskursiją elektromobiliu.
Miestelis mažas ir mes jį pravažiavome per 20 min. Dabar gailiuosi, kad nepaskyrėme daugiau laiko jam.
Lipskos urvas
Lipa Cave – vienas iš didžiausių Juodkalnijos urvų. Tunelių, koridorių ir salių sistema tęsiasi apie 2,5 km. Einant koridoriais tarp salių galima pajusti stiprų vėją, pučiantį iš urvo tunelių.
Urve ir vasarą, ir žiemą pastovi 8-12 laipsnių temperatūra. Kad turistai nesušaltų, išduoda apsiaustus.
Ekskursijos metu gidas parodo slapčiausius urvo kampelius, pasakoja apie stalaktitus, stalagmitus ir stalaktonus.
Urvas yra už 5 km nuo Cetinė miesto, Lipa Dobrska kaime.
Urvo lankymo kaina – 10,90 eurų. Į kaina įskaičiuota važiavimas traukinuku nuo stovėjimo aikštelės iki urvo, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, apsiaustas, šalmas ir žibintuvėlis.
Juodkalnijos sostinė – Podgorica
Dabartinė sostinė ir pat didžiausias Juodkalnijos miestas – Podgorica.
Podgoricoje mus domino paminklas Vladimirui Visockiui, kurį 2004 metais Juodkalnijai padovanojo Maskva. Paminklą pastatė ant aukšto Morača upės kranto.
Penkių metrų aukščio Visockio, su gitara rankoje, skulptūra stovi ant granitinio postamento. Ant arkos – Visockio eilės skirtos Juodkalnijai.
Šalia paminklo yra dar viena Podgoricos lankytina vieta – vantinis tiltas Milenium arba Tūkstantmečio tiltas.
140 metrų tiltas per Morača upę buvo atidarytas 2005 metais. Milenium tiltas Podgoricoje yra savotiška įžymybė.
Niagaros krioklys
Ne, aš nieko nemaišau! Juodkalnija turi savo Niagarą.
Netoli Podgoricos, praktiškai lauke, Cijevna upėje, yra turistams mažai žinomas Niagaros krioklys.
Vasarą krioklys ne toks galingas, kaip pavasarį ar rudenį, lietų metu, bet aplankyti jį verta.
Mes nusileidome į nedidelį išdžiuvusį kanjoną ir juo keliavome iki krioklio. Kai atėjome į vietą, paaiškėjo, kad šalia krioklio padarytas patogus nusileidimas prie jo. Bet mes gi neieškome lengvų kelių.
Šalia krioklio yra kavinė, kur galima užkasti, gėrintis vaizdu į krioklį.
Džiurdževiča tiltas ir Tara upės konjonas
Džiurdževča tiltas labai populiarus Juodkalnijoje. Penkių arkų betoninis tiltas per Tara upę stebina savo dydžiu. Jo ilgis – 365 metrai, o aukštis – 172 metrai.
Antro pasaulinio karo metu, tilto inžinieriaus pagalba, buvo susprogdinta viena arka ir tokiu būdu užkirstas kelias priešui per Tara upės kanjoną. Paminklas inžinieriui pastatytas šalia tilto.
1946 metais tiltą atstatė ir dabar jis labai populiarus tarp turistų. Fantastinis, pačio giliausio upės kanjono Europoje, grožis užburia. Žiuri žemyn ir galva apsisuka… pačioje kanjono apačioje teka greita, smaragdo spalvos upė, kuri dingsta Durmitoro nacionalinio parko miškuose.
Nuo tilto galima nusileisti iki upės. Ten turistams siūlomas plaukimas plaustais Taros upe. kainos nepasakysiu, nes manęs ši pramoga nedomino.
Per kanjoną nutiestos 3 Zip-line trasos. Už 25 eurus kiekvienas norintis gali praskrieti virš kanjono. Aš labai norėjau, bet vienu momentu išsigandau, o kai apsisprendžiau, pradėjo lyti ir skrydžiai baigėsi.
Pats kelias nuo pakrantės link Juodkalnijos šiaurės – jau nuotykis ir džiaugsmas akims. Kalnų kelias per tarpeklius, šalimais tekanti smaragdinė upė, kriokliai ir gamtos peizažai, kurių net negaliu aprašyti!
Budva – pačiausias vakarėlių miestas Juodkalnijoje
Vakarais krantinėje užsidega daugybės kavinių, restoranų, pasilinksminimo įstaigų ir pramogų parko šviesos. Čia tiesiog verda naktinis gyvenimas ir niekada nebūna nuobodu.
Pagrindinės Budvos lankytinos vietos – senamiestis ir Citadėlė.
Senamiestis – tai keletas siaurų vingiuotų viduramžių gatvių su muziejais, barais ir suvenyrų krautuvėlėmis. Senamiestis yra už Citadėlės gynybinių sienų ir papulti į jį galima pro tvirtovės vartus.
Citadėlės lankymas mokamas, bet nepagailėkite 3,50 eurų ir pasikelkite ant tvirtovės sienų. Nuo viršaus atsiveria puikūs miesto vaizdai. Taip pat Citadėleje yra muziejus ir jaukus restoranas. Beje, į bilieto kainą įeina atvirukas su Citadėlės vaizdu ir gaivinantis gėrimas.
Budva – kurortinis miestelis su ilga krantine, nuo kurios galima plaukti į jūra kateriu ar katamaranu. Budvos paplūdimiuose labai daug žmonių, bet jie pilnai įrengti poilsiaujantiems.
Atostogos Juodkalnijoje buvo labai turiningos ir įdomios! Mes daug pamatėme, bet tai tik maža dalis Juodkalnijos grožybių. Aš būtinai grįšiu artimiau susipažinti su šalimi 🙂
Daugiau įdomių vietų ir nuotraukų rasite mano Instagram ar Facebook puslapiuose.
Prenumeruokite TravelBlog Baltic naujienas ir Jūs visada žinosite kur nuvykti ir įdomiai praleisti laiką!
Autorius: Ksenia Savčuka
Iš rusų kalbos vertė: Giedrius Gervys
Leave A Comment