Šią akimirką Azerbaidžano sostinėje yra teisiamas žymus keliautojas ir blogeris Aleksandras Lapšinas. Jis yra kaltinamas apsilankymu Kalnų Karabache, kurio jau daugiau nei 25 metus Azerbaidžanas nekontroliuoja, tačiau regiono statusas iki šiol nėra žinomas.
Visiem aišku, kad A.Lapšinas lankė Kalnų Karabachą turistiniais tikslais ir aprašinėjo asmeninius įspūdžius savo bloge. Bet dešimtys liudytojų teigia, jog blogerio reportažai, kurį jie pirmą kartą matė teisme, juos įžeidė ir reikalauja griežtos bausmės žmogui, kuriam be galo patiko keliauti ir kuris nemėgo jokių ribų! Teismo sprendimas lygtai parodė, kad kelionė į Kalnų Karabachą be Azerbaidžano leidimo yra baudžiama, o Azerbaidžano slaptoji tarnyba suseks tokius veiksmus net Baltarusijoje!
Deja, bet Aleksandras tapo sakraline auka. O kad suprastume, kad tokie Azerbaidžano valdžios metodai nebegalioja šuolaikiniame pasaulyje, reiktų prisiminti Šiaurės Kiprą, Kosovą, Krymą, Abchaziją, Padniestrę, Folklendo salas. Niekas iš suinteresuotų šalių, kurios siejamos su šiomis ginčytinomis teritorijomis, nebando persekioti už turizmą pagal baudžiamąjį kodeksą.
Mano nuomone, priversti Azerbaidžano valdžią atsisakyti tokių veiksmų galima tik turizmo augimu Kalnų Karabachę. Laikas progresyviems keliautojams atkreipti dėmesį į Arcachą – būtent taip savo nepripažintą šalį vadina Kalnų Karabacho gyventojai.
Nesenai Vilniuje vyko nuotraukų paroda „Arcachas: jauna valstybė senoviniame krašte“. Puiki proga artimiau susipažinti su galimybe aplankyti šią itin įdomią ir mažai žinomą pasaulio regioną.
Man pasisekė užeiti į šios parodos atidarymą. Nedidelėje galerijos „Menų vartų“ salėje tą akimirką susirinko įdomūs svečiai.
Pačią parodą organizavo man ankščiau negirdėtas „Baltijos armėnų aljansas“. Vieno iš dalyvių žodžiais tokios parodos vyko ir kitose Europos šalyse. Su įžangine kalba pasirodė ir Armėnų ambasadorius Baltijos šalyse.
Po to pasirodė seimo narys Povilas Urbšys. Pasirodo jis nesenai vadovavo deputatų grupei, kuri buvo sukurta siekiant išlaikyt draugiškus santykius su Kalnų Karabachu.
Paskutiniai pasirodė svečiai iš pačio Kalnų Karabacho. Smagu, jog jie visi kalbėjo skirtingomis kalbomis – angliškai, armėniškai, lietuviškai ir rusiškai. Vargšė vertėja pati susipainiojo ką ir kaip išverst.
Visos parodos nuotraukos nebuvo kažkokiais šedevrais, tačiau jos neblogai atspindėjo realų regiono gyvenimą.
Gal tai pasirodys ir utopija, tačiau šios nuotaikos man suprantamos ir artimos. O gamta ten nuostabi! Yra ir senovinė architektūra, ir aukšti kalnai, ir beribis kaukazietiškas svetingumas.
Kas ten žino, gal čia viskas ir iliuzija, tačiau aišku, kad patikrinti tai galima tik pačiam nukeliavus į Karabachą. Ir net tai, kad yra galimybė papulti į juodąjį Azerbaidžano sąrašą, tik suteikia šiokios tokios romantikos. Juk šiame sąraše yra daug puikių mūsų laikų žmonių.
O kai šis sąrašas pasieks šimtų, tūkstančių, ar net dešimties tūkstančių žmonių skaičių, galimai tada Azerbaidžanas supras savo veiksmų beviltiškumą. Daug logiškiau būtų nedraust važiuoti ir sodinti į kalėjimus, o atvirkšiai kviesti tokius žmones pas save į svečius, kad jie patys galėtų įsitikinti ir papasakoti visam pasauliui, kad Kaukazo svetingumas šventas visose jo regionuose.
Na, tegu man atleidžia Karabacho pabėgeliai už tokius pamąstymus. Ne – karui ir riboms! Taip – taikai ir bendravimui! Tik taip galima laimėti amžiną priešiškumą. Bent jau aš taip manau…
P.S. Sekite mano puslapį Facebook’e ir Instagram’e . Nepraleiskite progos stebėti mano kelionės po Lietuvą ir kitas šalis TravelBlog’e . Užeikite, skaitykite, sekite ir komentuokite.
Leave A Comment