Yra dalykai, kuriuos mes visi bent kartą privalome atlikti per mūsų trumpą gyvenimą. Ne, aš ne apie pasodinti medį ir pastatyti namą. Apie tai jums ir be manęs primins ir papasakos. Man gi atrodo, kad kiekvienas iš mūsų bent kartą gyvenime turi skristi oro balionu. Taip, malonumas ne iš pigiųjų, bet vienareikšmiškai to vertas. To nepakartojamo tylos, ramumo ir erdvės jausmo jūs nepajusite niekur kitur. Kažkuo tai net panašu į paukščio skrydį. Man, kad tai suprasti, reikėjo nugyventi 46 metus. Bet tiek laukti tikrai neverta.

Taip jau atsitiko, kad vieną eilinę rugsėjo pradžios dieną mes su žmona atsidūrėme mažame kurortiniame miestelyje pavadinimu Birštonas. Tuo metu kaip tik vyko oro balionų festivalis ir miesto turizmo informacijos centras maloniai pakvietė mus stebėti jį nuo borto, tiksliau iš oro baliono kabinos. Pojūčiai buvo nerealūs, o ekstremalus nusileidimas tik pridėjo neužmirštamų įspūdžių.

Papasakosiu viską iš eilės. Juk tokia patirtis verta atskiro pasakojimo!

2.

Pasiruošimas!

Oro balionais, jei leidžia oro sąlygos, skrendama saulei kylant arba leidžiantis. Toks laikas geriausiai tinka valdyti oro balionus. Mums teko atvažiuoti į Birštono kultūros centrą 6 ryto. Čia mes susipažinome su oro baliono pilotu ir tuo pačiu pasižiūrėjome, kaip dalijamos užduotys oro balionų varžybų dalyviams.

3.

Vėliau mes su visa mūsų oro baliono komanda nuvykome į pakilimo vietą ant Nemuno kranto.

4.

Reikia pasakyti, kad kai sužinai skrydžio oro balionu kainą (apie 100 eurų žmogui), atrodo, kad ji per didelė. Bet ši kaina visai adekvati. Oro baliono kaina su visa įranga yra apie 50 – 70 tūkstančių eurų.

5.

Tokius skrydžius aptarnauja 4 žmonių komanda. Be pačio piloto, prie kiekvieno oro baliono priklauso džipas su specialia priekaba ir minibusas keleiviams.

6.

kiekvienas oro balionas pastoviai tikrinamas ir turi savo registracijos numerį. Piloto licenciją gauti taip pat pakankamai sunku. Šis biznis mažai pelningas. Oras, įrangos nusidėvėjimas, palaikymo komandos būtinybė ir dar eilė faktorių, kurios reikia turėti omenyje – visa tai neleidžia tikėtis kažkokio superpelno.

7.

Greičiausiai todėl, didžioji dalis oreivių, labiau savo reikalo entuziastai, nei verslininkai. Būtent toks buvo mūsų oro baliono pilotas Saulius. Nuo pat pirmų pažinties minučių jis pasistengė įtraukti mus į pasiruošimo skrydžiui darbus.

8.

Veikti reikėjo greitai, juk saulė jau kilo virš horizonto. Įtraukiantis tai buvo užsiėmimas.

9.

Iš pradžių mes paruošėme krepšį. Paruošėme dujų įrangą, viską sujungėme. Balionus prie degiklių mūsų pilotas prijungė pats – čia atsakomybė didelė. Taip jis patikrino jų veikimą. Lyg ir viskas tvarkoje.

10.

Tuo metu keleiviams buvo pravestas trumpas instruktažas. Pati pagrindinė dalis – ką ir kaip daryti oro balionui leidžiantis ant žemės. Kaip paaiškėjo vėliau, visi patarimai ir taisyklės atsirado po didelės patirties atliekant tūkstančius, ne visada sėkmingų nusileidimų.

11.

Judam toliau. Išridentą baliono dešrą ištiesė ant žolės. Du žmonės pakėlė apatinę baliono dalį ir ten buvo nukreiptas oras iš didelio ventiliatoriaus.

12.

Pats vaizdingiausias momentas, kai iki pusės pripildytą oru balioną pradėjo šildyti stipria degiklio liepsna. Atrodo tai labai efektingai!

13.

Pašildytas oras iš karto pradėjo plėstis ir oro balionas įgavo teisingą formą. Pats laikas lipti į baliono krepšį.

14.

Skrydis!

Nuostabu, bet į iš pažiūros visai nedidelį krepšį su viduje įtaisytais 4 dideliais dujų balionais lengvai tilpo visi penki žmonės. Dar ir vietos liko.

15.

Bet laiko pamąstymams jau nebuvo. Oro balionas lėtai pradėjo kilti. Kai čia neprisiminus legendinio tarybinio multiplikacinio filmo Skraidantis laivas ir stebuklingų žodžių: „Žeme sudie! Laimingos kelionės!“.

16.

Iš tikrųjų tai buvo jaudinanti akimirka. Baisu nebuvo. buvo tik lengva euforija. Nuostabu, kad nuo šio keisto ir nepakartojamo paukščių ir oreivių pasaulio mus skiria tik keli šimtai metrų.

17.

Pirma, kas nustebino – tyla! Ją retsykiais pertraukdavo tik degiklio gausmas.

18.

Kiek vėliau apėmė ramybės ir visiško atsipalaidavimo jausmas. Aistros, pinigai, meilė ir neapykanta – viskas pasiliko ten žemai, greitai tolstančiame žmonių pasaulyje.

19.

Mes gi buvome kitame išmatavime. Dar labiau ribos pasijautė, kai mes pakilome virš debesų. Žemė beveik išnyko balkšvuose debesyse. O mes pakilome tik 700 – 800 metrų virš žemės.

20.

Beje, valdyti oro balioną pakankamai paprasta. Juk vienintelis įrankis – dujų degiklis. Pašildai orą baliono viduje ir kili aukštyn, nebešildai ir balionas pradeda leistis. Dar yra vožtuvas viršuje, kurį atidarius pradedi greičiau leistis.

21.

Krepšyje yra keletas nedidelių prietaisų, kurie rodo aukštį, judėjimo greitį, oro temperatūrą ir, aišku, racija susisiekti su komanda žemėje ir kitais pilotais.

22.

Mūsų skrydis trūko beveik dvi valandas. Mes pakilome aukščiau pagrindinės sportinių oro balionų masės, kurie laikėsi debesų lygyje ir karts nuo karto leidosi arčiau žemės ir kilo aukščiau ieškodami oro srovių.

23.

Tiesa pasakius, aš greitai pamiršau varžybas, juolab, kad tokiame aukštyje ir matant tokius vaizdus, buvo labai sunku sekti varžybų eigą. Kur kas maloniau buvo mėgautis vaizdais!

Bet viskas kas gera, baigiasi. Atėjo laikas leistis ir čia prasidėjo pats įdomumas.

24.

Nusileidimas!

Prisimindamas šį nusileidimą dabar aš suprantu, kad viskas vyko labai greitai. Balionas pradėjo greitai leistis, pasinėrė į debesis ir pasirodė, kad jie virto rūku prie žemės. Kitais žodžiais tariant, žemę mes pamatėme vos keliasdešimt metrų aukštyje.

25.

Pilotas niekada nežino kur ir kaip nusileis. Jis tik bando greičiau surasti nusileidimui tinkamą vietą. Ir tai atlikti tuokart buvo nelengva. Kaimeliai, karvių banda, elektros stulpai, miškas – visa tai netiko nusileidimui. Bet štai lyg rasta vieta ir čia reikia veikti labai greitai.

26.

Mes pasisukome nugaromis į leidimosi pusę ir atpalaidavome kojas. Pirmi stojo vyrai, tada moterys. Smūgis į žemę buvo netikėtas. Krepšys nuvirto ant šono. Viskas susimaišė „žirgai, žmonės“. Vėjas toliau tempė išsileidusį balioną ir krepšį žeme vilko apie 30 metrų. Aš savo nugara jutau kiekvieną šio judėjimo metrą. kažkuriuo momentu man net pasirodė, kad balionas vėl pradėjo kilti.

Po to paaiškėjo, kad mus tempė į kalnelį. Štai kaip atrodo šio, beveik katastrofiško nusileidimo pėdsakas.

27.

Kai judėjimas liovėsi mes buvome maža krūvelė iš trijų vyrų ir dviejų moterų. Ačiū Dievui apsiėjo be traumų, tik viena keleivė susibraižė lūpą. Vėliau pilotas paprašė mūsų su žmona dar pagulėti krepšyje, kol balionas visiškai išsileis. Puikus laikas ir pozicija nedidelei fotosesijai.

28.

Įšventinimas

Nusileidus oro balionui, mūsų nuotykiai nesibaigė. Netrukus prie mūsų priėjo keletas vietinių apšalusių nuo matyto vaizdo. Kontakto neįvyko. Jie frustracijoje stovėjo atokiau. Na ir laiko nebuvo.

29.

Surinkti balioną ne mažiau sunku, nei paruošti jį skrydžiui. Netrukus prie mūsų atvažiavo palaikymo komandos džipas. Kartu mes gana greitai surinkome balioną ir sutvarkėme krepšį. Keleiviai vėl aktyviai dalyvavo procese.

30.

Prieš pat kelionę atgal įvyko dar vienas svarbus įvykis – pirmą kartą skridusių oro balionu įšventinimas. Aišku buvo šampanas ir svarbi istorija.

31.

Pirmas oficialiai registruotas skrydis įvyko Prancūzijoje prieš 250 metų brolių Mongolfjerų oro balionu. Mokslininkas Pilatras de Rozjė ir markizas d’Arlandas sugebėjo pakilti į 950 metrų aukštį ir per 25 minutes nuskristi daugiau nei 10 kilometrų. Jų nusileidimas labiau priminė katastrofą, bet abu pirmieji oreiviai liko sveiki, tik smarkiai išsitepė purvu ir suodžiais. Išbėgę vietiniai gyventojai vos nepalaikė jų velniais, bet nuo susidorojimo juos apsaugojo prigriebtas šampanas.

32.

Būtent šio pirmo skrydžio garbei visus naujai iškeptus oreivius krikštija ypatingu būdų. uždegama nedidelis kuokštelis plaukų ant galvos, kuris tuoj pat gesinamas šampanu, o kiekvieno kakta ištepama trupučiu žemės.

33.

Dėl didesnio linksmumo jiems suteikiamas grafo titulas ir dovanojamos visos praskristos žemės. Tiesa yra viena sąlyga – grafo titulas ir teisė valdyti žemes galioja tik skrendant. Linksmi žmonės, tie oreiviai!

34.

Taip ir pasibaigė šis nepaprastas nuotykis, kuris užims svarbią vietą mano prisiminimuose. Gautas diplomas ir daugybė nuotraukų ir video primins mums šiuos, 2020 metų rugpjūčio pabaigos, įvykius.

Didelis ačiū už šį skrydį mūsų pilotui ir tikram oreivystės fanui Sauliui ir Birštono turizmo informacijos centrui. Norėsite paskraidyti oro balionu šiame puikiame kurortiniame Lietuvos mieste, kreipkitės ČIA. Tegyvuoja visi, kurie sugebėjo atplėšti save nuo žemės ir pakilti į viršų nepaisydami žemės traukos ir atmosferos slėgio!

35.

P.S. Sekite mano puslapį Facebook’e, Instagram’e , Yandex Zen’e. Nepraleiskite progos stebėti mano keliones po Lietuvą ir kitas šalis TravelBlog’e . Užeikite, skaitykite, sekite ir komentuokite.

Autorius: Stanislav Gorbunov

Iš rusų kalbos vertė Giedrius Gervys