Kai aš paklausiau savęs, ką pamatyti Šiaulių rajone per savaitgalį, man į galvą atėjo tik visiems gerai žinomas Kryžių kalnas. Tačiau Šiaulių rajonas yra ketvirtas pagal plotą (1807 km² ) Lietuvoje. Tad pamatyti čia yra ką ir dviejų dienų tikrai nepakaks viskam, tad tenka rinktis.

Pirmas taškas – Kurtuvėnai. Iš Vilniaus iki Kurtuvėnų – 234 km arba mažiausiai 2:30 val. kelio. Vietoje norėjome būti 10 val., tad išvykom ankstokai.

Kurtuvėnai

Kurtuvėnai (žem. Kortovienā) – nedidelis, bet labai jaukus miestelis, pasitiko mus gražiai sutvarkyta buvusia turgaus aikšte ir balta tviskančia bažnyčia. Atvykus automobiliu, geriausia palikti jį čia: GPS (55.828030, 23.048783)

Buvusi turgaus aikštė ir Kurtuvėnų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia.

Kurtuvėnų dvaras

Kurtuvėnų dvaras žinomas nuo XV amžiaus ir yra vienas seniausių dvarų Lietuvoje. Dvaras pakeitė daug šeimininkų, bet labiausiai prie jo puoselėjimo prisidėjo Nagurskiai ir Pliateriai (Zyberk).

Pranciškus Nagurskis dvarą įsigijo XVIII amžiaus pradžioje. Valdant Nagurskiams, čia iškilo daug barokinio stiliaus medinių pastatų.

Kurtuvėnų dvaro svirnas

Vienas įspūdingiausių ir unikaliausių – Kurtuvėnų dvaro svirnas. Iš pušinių rastų XVIII a. pabaigoje pastatytas dviejų aukštų svirnas buvo vienas iš seniausių medinių ūkinių pastatų Lietuvoje. Kodėl buvo? O gi todėl, kad atlaikęs du pasaulinius karus, nesudegęs 1919 m. per dvaro rūmų gaisrą, 2001 metais sulaukęs restauratorių, buvo padegtas…

Dvaro svirnas 2001 m. po gaisro. Šaltinis: http://www.pri.lt/projektai/siauliai/kurtuvenu-dvaro-sodybos-svirnas

Ugnis sunaikino pastatą, tačiau visuomenės pastangomis 2006 metais buvo pilnai atstatytas ir dabar džiugina lankytojus. Patikėkit, jį verta pamatyti. Įspūdingas ir visai neprimena svirno 🙂

Labiausiai dvarą puoselėjo Jokūbas Ignotas Nagurskis. Svirne jis ne tik laikydavo grūdus, bet ir rengdavo vaidinimus (jo įkurtas baudžiauninkų teatras) ir pokylius.

Kurtuvėnų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia

Jo lėšomis 1783–1796 metais pastatyta mūrinė Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia. Jis čia ir palaidotas.

Bažnyčia vėlyvojo baroko stiliaus

Šv. Jokūbo bažnyčia.

Šv. Jokūbo bažnyčios viduje.

Bažnyčia viena iš Šv. Jokūbo kelio Lietuvoje (Camino Lituano) stotelių. Koks sutapimas, Jokūbas Ignotas Nagurskis pastatė Šv. Jokūbo bažnyčia ir pro ją eina Šv. Jokūbo kelias Lietuvoje (Camino Lituano).

Šv. Jokūbo kelio Lietuvoje (Camino Lituano) ženklas ant bažnyčios vartų.

Kurtuvėnų dvaro rūmai

Nuo 1862 m. dvaras priklauso Pliateriams (Zyberk). Tada dvare atsiranda mūriniai pastatai – dvaro rūmai, oficina, arklidė ir karvidė. Deja, dvaro rūmai neišliko iki mūsų dienų. 1919 m. miestelį užėmė bermontininkai. Priplėšikavę, atsitraukdami padegė dvaro rūmus. Paskutinis dvaro savininkas – Stanislavas Pliateris (Zyberg) neturėjo lėšų rūmų atstatymui, tad apsigyveno pertvarkytoje virtuvėje. Žmonės ir dabar čia gyvena.

Buvusi Kurtuvėnų dvaro virtuvė.

1940 m. dvaras nacionalizuojamas, o Stanislavas Pliateris (Zyberg) ištremiamas į Sibirą. Rūmai griūva toliau.

1951 m. Dvaro rūmų būta gražių… Šaltinis: https://www.miestai.net/forumas/forum/bendrosios-diskusijos/miestai-ir-architektūra/dvarai-ir-pilys/12519-kurtuvėnų-dvaras-Šiaulių-r

Vėliau plytos ir statybinės šiukšlės buvo panaudotos namams statyti ir duobėms užpilti. Dabar rūmų vietoje tik terasa, aptverta baliustradomis.

Kurtuvėnų dvaro rūmų vieta aptverta baliustradomis.

Kurtuvėnų tvenkiniai

Aplink Kurtuvėnus yra daugybė tvenkinių. Valdant Pliateriams čia įkuriamas didžiausias Lietuvoje žuvininkystės tvenkinių ūkis. Nors keturi rankomis kasti tvenkiniai žinomi jau nuo XVI a., dabar aplink Kurtuvėnus apie 100 tvenkinių!

Kurtuvėnų tvenkiniai

Sovietmečiu atsiranda valstybinis žuvininkystės ūkis ir toliau auginami karpiai. 1993 m. ūkis privatizuojamas ir įkuriama uždaroji akcinė bendrovė „Šventjonis“, kuri augina karpius iki šiol.

Pasigrožėti tvenkiniais iš paukščio skrydžio galima ČIA.

Kurtuvėnų dvaro parkas

Parkas nukentėjo tarybiniais laikais, tačiau 2008 m. Kurtuvėnų regioninio parko direkcija atkūrė istorinę parko struktūrą. 4,2 ha teritorijoje auga daugiau nei 20 rūšių sumedėjusių augalų. Yra trys prūdai.

Smagu pasivaikščioti po parką

Tolumoje Kurtuvėnų dvaro ofiicina, kur dabar įsikūrusi Kurtuvėnų regioninio parko direkcija.

Toliau keliaujam pasižvalgyti po žirgyną.

Kurtuvėnų gyvasis žirgo muziejus

Buvusiose Kurtuvėnų dvaro karvidėse įsikūrė žirgynas. Čia dabar gyvena virš 30 žirgų.

Kurtuvėnų žirgynas – Gyvasis žirgo muziejus.

Pastatytas maniežas, tad galima jodinėti ištisus metus.

Maniežas

Čia veikia jojimo mokykla ir teikiamos hipoterapijos paslaugos. Plačiau apie jojimo mokyklą ČIA, o apie hipoterapijos paslaugas ČIA ir ČIA.

Žirgyno gyventojas su stilinga šukuosena 🙂

Kas čia tokie atėjo?

Visos ekskursijos metu, mus lydėjo žirgyno „šeimininkas“ 🙂 Taip, čia gyvenantį katiną, apibūdino žirgyno darbuotojai.

Žirgyno „šeimininkas“

Žirgyne galima pamatyti ir dviejų lietuviškų žirgų veislių, žemaitukų ir Lietuvos sunkiųjų, atstovų. Galima pajodinėti po pažintinius takus ir pasivažinėti karieta ar bričkele. Mes pasirinkome bričkelę ir apsukome ratą aplink dvarą.

Mus bričkele vežė šis gražuolis.

Užsinorėjo paragauti ąžuolo lapų 🙂

Į kelionę!

Kelionė bričkele po dvarą (~ 15 min,) kainuoja 10 eurų. Plačiau apie galimybes ir kainas ČIA,

Visada smagu, kai lankomame miestelyje vyksta kokios nors šventės. Ir visai neplanuotai į viena tokių mes pataikėme.

XX Teatrų festivalis-konkursas „KARTU“ Kurtuvėnuose

Jau dvidešimtas teatrų festivalis. Į atidarymą karieta atvažiavo garbingi svečiai.

Garbingi festivalio svečiai: LR Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė, ilgametė buvusi Šiaulių rajono savivaldybės kultūros skyriaus vedėja Valė Jurešienė, festivalio-konkurso vertinimo komisijos pirmininkas režisierius Gytis Padegimas ir Vilniaus Universiteto Teatro režisierius Rimantas Venckus.

Atidaryme sudalyvavo ir Kuršėnų baikeriai.

Kuršėnų motociklininkų klubo „BIESĀ MCC“ nariai.

Toliau grožėjomės renginiu.

Vieno iš teatrų prisistatymas.

Dvaro parke plevėsavo tapyti audeklai…

Menininkė važinėjo po Šiaulių rajono mokyklas ir su mokiniais kūrė tokius darbus.

Smagu buvo pasijusti šventės dalimi.

Dabar pats laikas užkasti. O tai padaryti galima čia pat vietoje. Kurtuvėnuose yra smuklė „Kryžkelė“.

Smuklė „Kryžkelė“

Smuklė įsikūrusi viename iš dviejų buvusių Rusijos Imperijos kariuomenės sandėlių.

Smuklė „Kryžkelė“

Atkreipkite dėmesį į išlikusias plytų grindis.

O iš kur čia tie sandėliai? Trumpas (ne)lyriškas nukrypimas. Atsirado čia jie 1825 m. pradėjus grandiozinį projektą – Ventos – Dubysos perkaso statybą. Kartu su Augustavo kanalu tai būtų įgalinę sujungti Juodosios ir Baltijos jūras. Tada Kurtuvėnuose buvo įkurtas ir jėgerių pulko štabas, bei pastatytą plytų gamykla. Kanalą statybose dalyvavo apie 18 tūkst. žmonių, juk kasti reikėjo rankomis. Tačiau po 1831 m. sukilimo, projektas sustojo ir jau niekada neatsigavo. Dabar išlikęs tik 15 km ilgio Ventos-Dubysos jungiamasis kanalas. Jei jums įdomu, daugiau galite pasiskaityti ČIA ir ČIA.

O dabar grįžtame prie pilvo reikalų. Smuklėje galima tiesiog ateiti ir skaniai pavalgyti, bet aš rekomenduoju iš anksto užsisakyti patiekalų pagal senus krašto receptus. Obuoliais kimštas karpis – skanumėlis.

Šviežutėlis karpis iš vietinių tvenkinių iškeptas su obuoliais.

Puikus kastinis ir raudona cibulynė. Paprastai cibulynė būna šalta ir ne raudona, tad čia unikali šio krašto sriuba.

Ir paskutinis patiekalas  – 5 dienas aluje marinuotas, su medumi keptas kumpis. Tai buvo kažkas fantastiško! Turbūt skaniausias mano ragautas patiekalas iš kiaulienos.

Šį nepaprastą patiekalą mums pristatė pati smuklės šeimininkė Zoselė.

Kumpis patiekiamas su troškintais raugintais kopūstais ir su lupenomis virtomis bulvėmis. Užsigėrimui – vietinės gamybos alus ir gira.

Užsisakyti šį kumpį reikia iš anksto. Geriausiai, jei valgytojų apie 10. Jei jūsų kompanija 5-6 žmonės, ne bėda, galite užsisakyti karką. Informacija ir užsakymai ČIA ir ČIA.

Pasistiprinę keliaujame į Kurtuvėnų regioninio parko lankytojų centrą.

Kurtuvėnų regioninis parkas

Kurtuvėnų regioninio parko lankytojų centras

1992 m. Kurtuvėnuose įkurtas Kurtuvėnų regioninis parkas. Ir tai pagrindinis Kurtuvėnų dvaro atstatytojas ir puoselėtojas. Parko direkcija įsikūrė buvusioje dvaro oficinoje, o lankytojų centras – atstatytoje ratinėje.

Kurtuvėnų regioninio parko direkcija.

Kurtuvėnų regioninio parko lankytojų centras.

Lankytojų centro interjeras įdomus ir gražus.

Koridorius į lankytojų centrą

Kurtuvėnų regioninio parko lankytojų centro ekspozicija.

Kurtuvėnų regioninio parko milžinai medžiai ir rieduliai.

Ir aišku, čia ne tik galima apžiūrėti ekspoziciją, bet ir nusipirkti suvenyrų, bei išsiųsti patikusį atviruką draugams ar artimiesiems.

Bet parkas ne tik Kurtuvėnai. Parko plotas 17 272 ha, iš kurių 12 130 ha miškai, 422 ha  – vandens telkiniai. Parke virš 90 lankytinų objektų. Informaciją apie 30 pagrindinių rasite ČIA. Be to, parke yra 15 pažintinių takų, tiek paprastų, tiek ekstremalesnių. Informaciją apie juos rasite ČIA. 5 pažintiniai takai prasideda Kurtuvėnuose.

Planuojant kelionė po Šiaulių kraštą, vienareikšmiškai rekomenduoju įtraukti Kurtuvėnus į maršrutą. Pagrindiniai informaciniai tinklalapiai apie renginius, lankytinas vietas, takus, ekskursijas, edukacines programas: Kurtuvėnų – www.kurtuva.lt ir regioninio parko – www.krpd.lt.

Ir dar… Jei norite apsistoti Kurtuvėnuose, glite tai padaryti 3-jų žvaigždučių kempinge. Daugiau informacijos ČIA. GPS (55.826667, 23.046389)

O mes paliekame Kurtuvėnus ir keliaujame aplankyti du Kurtuvėnų regioninio parko objektus.

Girnikų kalnas

Girninkų kalnas, dar vadinamas Šikšto kalnu – aukščiausia Šiaulių rajono vieta (183,4 m virš jūros lygio). Atvažiavus į stovėjimo aikštelę, tikrai neapima jausmas, kad atvažiavai prie kalno. Reikia dar paėjėti per mišką ir pasikelti laiptukais.

Takas link Girnikų kalno.

Pakeliui į kalną galima aptikti milžinų pėdsakų 🙂

O tada ir pasimato visas grožis. Vietiniai sako, kad gerai įsižiūrėjus, gali pamatyti 14 bažnyčių.

Tolumoje Kurtuvėnų tvenkiniai ir bažnyčia.

Į viršūnę!

Kalno viršuje pastatytas paminklinis stulpas, o aplink sudėti akmenys ir stulpas atlieka saulės laikrodžio funkciją.

Šiaurinėje prieškalnyje rasite vokiečių karių kapines. 1915 metais ties Girnikais vyko įnirtingi mūšiai, tad visi žuvę vokiečių kariai buvo suvežti čia ir palaidoti.

Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapai.

Daugiau apie kalną ČIA. Automobilių stovėjimo aikštelė: GPS (55.859223, 23.035124).

Pasigrožėję nuostabiais vaizdais, keliaujame link stebuklingų Svilės šaltinių.

Svilės šaltiniai

Šaltiniai yra didžiausi pagal užimamą plotą ir treti pagal išmetamą vandens kiekį. Šaltiniai turi apie šimtą akių ir iš jų išteka pakankamai nemažas upelis.

Jau mūsų senoliai manė, kad šaltiniai turi stebuklingų galių. Tad nenuostabu, kad ir dabar čia sutiksite daug žmonių , kurie vartoja šaltinio vandenį maistui gaminti ir atsigerti.

Vanduo skanus, patvirtinu 🙂 Nuotrauka: Ksenia Savčuka.

Tuo mūsų kelionė po Kurtuvėnų regioninį parką pasibaigė. Teks dar atvažiuoti, nes labai jau nedaug iš virš 90 lankytinų objektų pamatėme ir pažintinių takų neišvaikščiojom 🙂

Ir dar gera žinia. Per Šiaulių ir Kelmės rajonus, tame tarpe ir per Kurtuvėnų regioninį parką, planuojamas naujas tarptautinis pėsčiųjų „Miško Kelias“. Jis nusities per Latviją ir Lietuvą. Bendras ilgis 1030 km (380 km – Latvijoje, 650 km – Lietuvoje). Maršruto sertifikavimas sertifikatu Leading Quality Trail – Best of Europe – Baltijos šalyse taip pat vykdomas pirmą kartą. Bus kur pasivaikščioti.

Toliau mūsų planuose – mini zoologijos sodas.

Zoo Dargaičiai

Paprastai nesu didelis mini zoologijos sodų gerbėjas, bet labai džiaugiuosi, kad čia užsukau. Gyvūnams čia sudarytos puikios sąlygos ir juos galima šerti. Puiki atrakcija tiek suaugusiems, tiek vaikams. Ir būtinai užsisakykite ekskursiją. Savininkas Raimondas Neverdauskas labai myli savo gyvūnus ir labai įdomiai pasakoja apie juos.

Raimondas su augintiniu.

Šiuo metu čia gyvena apie 100 gyvūnų rūšių. Pasigrožėkite keletu ir jūs.

Emu

Taip, jūs neapsirikote, avinas su 4 ragais. Tai Jokūbo avių veislė, o ragų gali būti ir 6.

Dvikupris kupranugaris.

Juodnosės avys (VALAIS BLACKNOSES) iš Šveicarijos.

Cemani ayam gaidys iš Indonezijos.

Zebriukas tampa zebru.

Ožys.

Dovydo elnias.

Lama.

O viskas prasidėjo 2002 metais vos nuo trijų alpakų. Dabar čia jų apie 90. Galima išvysti net 22 atspalvių. Labai patogu, siūlų iš vilnos nereikia dažyti.

Galima įsigyti dirbinių iš alpakų vilnos ir suvenyrų.

Informacija: https://minizoo.lt ir Facebook’e. Galite važiuoti čia kasmet. Gyvūnai keičiasi, tad nebus nuobodu. Kitais metais planuojama atidaryti kavinę, tad galima bus ir papietauti vietoje. Automibilių stovėjimo aikštelė: GPS (56.136800, 23.255700).

Ir pabaigai – išradingasis kupranugaris.

Kupranugario fokusai 🙂

Iš zoologijos sodo į Kryžių kalną. Beje, jei turite laiko, pasižvalgykite po Dargaičių etnografinį kaimą. Jis labai mielas.

Na, o aš tuo savo pasakojimo pirmą dalį baigiu. Apie Kryžių kalną, Smakų Smaką ir kitos dienos nuotykius jau netrukus.

P.S. Užsukite į mano puslapius Facebook’e ir Instagram’e . Sekite mano kelionės TravelBlog’e . Žiūrėkite, skaitykite, sekite ir komentuokite.