Tęsiame kelionę po Šiaulių rajoną. Pradžia čia –  Ką pamatyti Šiaulių rajone per dvi dienas? I dalis.

Iš Dargaičių mini zoo keliaujam į vieną žinomiausių Lietuvos vietų – Kryžių kalną.

Kryžių kalnas

Kryžių kalnas

Čia įrengta didžiulė stovėjimo aikštelė (GPS: 56.014179, 23.408574). Šalimais rasite tualetus, mini turgelį, kur galėsite įsigyti kryželių ir suvenyrų.

Turgelis

Taip čia rasite Šiaulių rajono turizmo informacijos centrą, kuriame galite gauti informacijos apie rajono lankytinas vietas, kur apsistoti ir skaniai pavalgyti. Taip pat čia galite įsigyti originalių suvenyrų.

Kryžių kalnas – Jurgaičių piliakalnis, ant kurio stovėjo medinė pilis. Niekas tiksliai jau neatsimena, kada ir kodėl čia buvo pradėti statyti kryžiai, tačiau kalnas suklestėjo tarpukariu. Pradėti švęsti atlaidai.

Sovietmečiu buvo uždrausta čia statyti  kryžius ir melstis. Net kelis kartus buvo nugriauti visi kryžiai ir kalnas stovėjo tuščias. Tačiau žmonių atkaklumui nebuvo ribų ir jis vis atsigaudavo.

Atgavus nepriklausomybę, čia plūstelėjo tikintys. Kryžiai jau nebetilpo ant kalno ir buvo pradėti statyti papėdėje.

Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio dėka buvo vėl pradėti švęsti atlaidai. Beje, mes kaip tik papuolėme ant atlaidų pradžios. Patikėkite, vaikščioti po kalną vakarop ir girdėti aukojamas mišias – kažkas nepaprasto. Buvau pasinėręs į tą garsų ir vaizdų sūkurį, kad net pamiršau tai nufilmuoti. Bet, vieną kartą metuose, jūs galite tai pamatyti, išgirsti ir pajausti patys. Atlaidai būna liepos gale. 2020 metais vyko liepos 26 – 27 d., tačiau renginiai prasidėjo jau 25 d. vakarą.

Kai kas sako, kad čia nejauku ar net šiurpoka 🙂 Nieko panašaus. Gal šiek tiek mistiška.

Puiki vieta! Rekomenduoju užsukti vakarop, kai saulė žemai ir šešėliai darosi ilgi, o besileidžianti saulė apylinkes užlieja raudoniu….

Kad ir kaip čia gražu, bet po pilnos kelionių ir įspūdžių dienos, norisi pailsėti, o ir pilvas pradeda „urgzti“ 🙂 Atsisveikiname su Kryžių kalnu ir važiuojame į nakvynės vietą.

Smakų smakas

Kryžių kalno atlaidai, turi ir kitą savybę, suvažiuoja daug tikinčiųjų, tad rasti kur apsistoti darosi sunkiau. Tačiau ir vėl pasisekė. Niekada nebūčiau ieškojęs vietos apsistoti motelyje. Matyt čia Holivudo filmų įtaka, kuri suformavo nuostatą, kad motelis – paskutinė vieta, kurią reikėtų rinktis nakvynei. Tačiau atvykęs į 4* motelį Smakų smakas, buvau maloniai nustebintas.

Tai tvarkingas ir iš pažiūros kuklus motelis.

Motelis turi mielą vidinį kiemą. Šalia kambarių – lauko staliukai su kėdėmis.

Tačiau įeini į vidų ir matai puikų 4* viešbučio kambarį. Ir tai labai gerai nuteikia. Nuo tada pakeičiau nuomonę apie motelius.

Ir išduosiu paslaptį 🙂 Čia yra įrengtas vienas liuksas. Puikus liuksas už labai gerą kainą!

Ir gėris tame, kad šalimais yra užeiga – Smakų smakas.

Neužkrausiu jūsų interjero nuotraukomis. 3D ekskursija jūsų laukia ČIA. Aš geriau pasigirsiu valgytais patiekalais.

Keptos žuvies asorti

Brandintas jautienos antrekotas

Trumpai tariant. Maloni aplinka, geras aptarnavimas, skanus maistas ir… ne Vilniaus kainos. O pavalgius, galima pasivaikščioti šalimais įrengtais takais ir grožėtis alpinariumais, gėlynais ir tvenkiniu. Juk lengvas fizinis krūvis skatina virškinimą!

Smakų smakas aikštelė GPS: 55.959647, 23.239089.

Taip ir baigėsi mūsų diena. Lengvai pavargę, bet sotūs ir laimingi nuėjome ilsėtis.

Naisiai

Naisių herbas.

Ryte į Naisius (Wikipedia neduoda žemaitiško pavadinimo, tad jei kas žinote, parašykite komentaruose). Labai smalsu buvo pamatyti šį miestelį.

Anksčiau čia buvo dvaras, kuris atiteko Platonui Zubovui. Sovietmečiu tapo, vieno iš geriausių Lietuvos kolūkio „Už taiką“, gyvenviete. Kolūkiui vadovavo politiko ir verslininko Ramūno Karbauskio tėvas – Česlovas Vytautas Karbauskis. Na o labiausiai Naisius išgarsino R. Karbauskio sumanytas serialas „Naisių vasara“. 2010 serialas buvo apdovanotas „Sidabrine gerve“. 2015 metais Naisiai tapo mažąją Lietuvos kultūros sostine. Ta proga buvo sumanyta įrengti čia Baltų areną.

Baltų arena

Baltų arena – tai Romos koliziejaus matmenis atitinkantis 16 metrų aukščio pylimas, kuriame rengiami koncertai.

Kadangi miestelis įsikūręs lygumoje, tai pirma, ką pamatai įvažiuodamas į jį, tai didžiulį kalną – Baltų areną. Apima keistokas jausmas…

Bet, kai priartėji prie pačios arenos ir pasivaikštai, tai visai smagu.

Vaizdas nuo „Baltų arenos“

Naisių vasaros teatro ir bendruomenės kultūros rūmai

Geriausia pažintį su miesteliu pradėti nuo Naisių vasaros teatro ir bendruomenės kultūros rūmų (GPS: 56.021992, 23.512806).

Čia įrengtas muziejus. Rekomenduoju užsisakyti gido paslaugas. Tai reikia padaryti 5 dienos iki ekskursijos dienos ČIA. Gido paslaugos ir muziejaus lankymas – nemokami.

Muziejuje galima pamatyti dalį tautodailininko Kosto Gendvilo darbų nuotraukų, paveikslų ir eilių. Jo sodyba dabar uždaryta lankytojams, tad bent čia galima pasigrožėti.

Nemokami ir čia įsikūrusio vasaros teatro rodomo spektakliai.

Ir žinoma Naisiuose kasmet vyksta festivalis šeimoms „Naisių vasara“. Be alkoholio.

Na ir išėjus iš muziejaus yra ką pasižiūrėti Naisiuose. Čia įkurtas vienintelis Lietuvoje Baltų dievų muziejus.

Baltų dievų muziejus

Jį sudaro apie 50 ąžuolinių skulptūrų. Jo pradžia – Saulės aikštė. Ji senovinės sagės formos.

Centre įrengtas unikalus saulės laikrodis.

Čia įsikūręs ir Baltų žolynų muziejus.

Baltų žolynų muziejus

Prieverpstės formos gėlynas suskirstytas į tris dalis: sakralinę, buitinę ir kultūrinę.

Sakralinė dalis – Dievo daržas

Vaikų laukia karuselė.

Karuselė

Jaunimui – Dažasvydžio centras.

Dažasvydžio centras

Taip pat čia rasite Karališkųjų žalčių šeimyną.

Karališkųjų žalčių šeimyna

Žalčiai žiūri į Alkos kalną.

Alkos kalnas

Už Alkos kalno tyvuliuoja Laimės ežeras su smėlio paplūdimiu. Atsirado jis statant Baltų areną. Juk žemę pylimui reikėjo iš kažkur imti.

Laimės ežeras

Ežere yra Triušių sala. Iš pavadinimo turbūt aišku – čia gyvenai įvairūs triušiai.

Triušių sala

Aplink ežerą – Sūpynių parkas. Supkitės iki valiai.  O aplink salą – Vandens lelijų muziejus. Grožėkitės net 30 veislių lelijomis. Jūsų akims – trys.

Vandens lelijų muziejus

Ir tai dar ne viskas… Visai šalia naujai įrengtas Miško žiedų takas, tolėliau Ugnies aikštė, Inkilų muziejus, Žemaitukų žirgynas, Šiaulių rajono literatūros muziejus Zubovo dvare. Naisiuose gyvena gandrų šeimyna, kurios gyvenimą galima stebėti net nebūnant miestelyje.

Tokie vat Naisiai. Nuo dvaro iki kolūkio gyvenvietės, nuo kolūkio gyvenvietės iki muziejaus po atviru dangumi.

Galima čia praleisti visą dieną, tad gerai, kad Naisiuose atsirado kavinė „Baltas gandras“ (GPS: 56.021133, 23.515770), kurioje galima skaniai pavalgyti. Dar viena ypatybė – čia tik nealkoholiniai gėrimai.

Kavinė „Baltas gandras“

Viščiukas tabaka keptas grilyje.

Šalia restorano „Baltas gandras“ ganosi „žirgai“ 🙂

Papietavę, traukiame į didžiausią Šiaulių rajono miestą – Kuršėnus.

Kuršėnai

Kuršėnų herbas.

Kuršėnuose mus pasitiko vietinis gidas, istorikas ir savo krašto mylėtojas Jonas Kiriliauskas. Net 11 knygų autorius ir 4 knygų bendraautorius. Būdami Kuršėnuose, būtinai kreipkitės į jį. Sužinosite daug įdomaus ir puikiai praleisite laiką su be galo įdomiu žmogumi.

Kuršėnai (žem. Koršienā) – puodžių miestas.  Apie tai byloja ir herbas, ir pastatytas paminklas puodžiams. Ir aišku, aplink yra molio tinkamo gaminiams gaminti. Atvykus, automobilį galima palikti aikštelėje (GPS: 56.003170, 22.936842)

Kuršėnų puošmena –  Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.

Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Dabartinė bažnyčia pastatyta 1927–1933 m. vietoje per I-ąjį Pasaulinį karą sudegintos (liko tik vienas mūro bokštas). Po II-jo pasaulinio karo bažnyčia neteko bokšto ir jis vėl buvo atstatytas tik 1999 metais.

Beje, vartai senesni už bažnyčią.

Kita Kuršėnų puošmena – Lauryno Ivinskio aikštė.

Lauryno Ivinskio aikštė

Anksčiau buvusi turgaus aikšte, vėliau skveru, 2017 atnaujinta ir įgavo dabartinį pavidalą.

Aikštės gale 1960 m. pastatytas paminklas Laurynui Ivinskiui.

Laurynas Ivinskis buvo švietėjas ir pirmojo lietuviško kalendoriaus leidėjas (1846 m.).

Kita stotelė – Kuršėnų (Gruževskių) dvaro sodyba.

Kuršėnų (Gruževskių) dvaro sodyba

Sodybos rūmai dabar restauruojami ir jų fasadas įgauna tokį pavidalą, kokį turėjo, kai rūmus 1811 m. pastatė Joanas Rilkė Stepono Gruževskio užsakymu.

Dvarui perėjus Edvardui Gruževskiui, buvo įveistas 5 ha peizažinis parkas. Gaila, bet tiek parkas, tiek rūmai nukentėjo Pirmojo pasaulinio karo metu. Tada dvaras priklausė Jurgiui Gruževskiui. Jis čia gyveno iki 1940 m., kol dvaras buvo nacionalizuotas.

Džiugu, kad po visų karų parke išliko nors truputis senolių medžių. Tikras grožis ir didybė!

Kuršėnų (Gruževskių) dvaro parko maumedžiai.

Kuršėnų (Gruževskių) dvaro parko tvenkinys ir baigiamas pėsčiųjų tiltas.

Pėsčiųjų tiltas per Ventą

Pėsčiųjų tiltas per Ventą sujungia Kuršėnų (Gruževskių) dvaro parką su Lauryno Ivinskio aikšte. Tai vienas ilgiausių Lietuvoje (262 m.) pėsčiųjų tiltų.

Kuršėnų vyniotinis

Kuršėnų (Gruževskių) dvare įsikūręs ir Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras. Čia rengiamos įvairios edukacinės programos, parodos. Mes gi čia ragavome Kuršėnų vyniotinio ir klausėmės jo atsiradimo istorijos. Taip taip, to pačio Kuršėnų vyniotinio, kurio galite nusipirkti kiekviename prekybos centre. Aš galvojau, kad vyniotinis šį pavadinimą gavo tiesiog šiaip… Pasirodo, kad jis gimė Kuršėnuose. Apie jį net knygas rašo!

Jonas Kiriliauskas „Kuršėnų vyniotinio istorija“.

Kuršėnų vyniotinį prieš 46 metus sukūrė Eugenija Dragūnienė.  Tikras skanumėlis!

Kuršėnų vyniotinio degustaciją ir ekskursiją galima užsisakyti ČIA.

Tuo mūsų pažintis su Kuršėnais baigėsi. Kita stotelė Agailių koplyčia.

Agailių koplyčia

Koplyčia tarp miškų su sena istorija.

Tai, ką mes matome dabar, padaryta 1990 metais. Pradžia gi buvo medinė koplytėlė, prie kurios pradėti laidoti 1863  m. sukilėliai (o gal atvirkščiai, pirma pradėti laidoti, o po to koplytėlė…).

Ramybės oazė, kuri niekada nerakinama. Vaizdai iš antro aukšto užburia.

Šalimais yra šulinys į šaltinį. Dar prieš metus vandenį iš ten buvo galima gerti. Dabar šaltinis užsinešęs ir vanduo netinkamas gerti.

Ši vieta šiek tiek susišaukia su Kryžių kalnu, nes žmonės manė, kad ši vieta stebuklinga ir pradėjo čia statyti kryžius.

Skirtumas tik tas, kad čia kapavietė…  Keista, bet būnant čia to nesijaučia.  Gal čia kalta skaisčiai švietusi saulė?

Įdomi vieta.

Kokios mintys jus apima žiūrint į šį angelą?

Netoli koplytėlės įrengtos pavėsinės atsipūsti ir pavalgyti.

GPS: 56.120851, 22.954294

Kelionė į pabaigą ir mes judam link namų. Ir paskutinis akordas, puiki vieta pailsėti ir užkasti prieš kelionę namo. Aikštelė šalia seno kelio į Kuršėnus. Išlikęs senas tiltas. Gera vieta. GPS: 56.032109, 22.931326

Čia ir baigiasi mano pasakojimas apie kelionę po Šiaulių kraštą. Puiki kelionė, kupina įspūdžių!

Kelionės pradžia  – Ką pamatyti Šiaulių rajone per dvi dienas? I dalis

P.S. Užsukite į mano puslapius Facebook’e ir Instagram’e . Sekite mano kelionės TravelBlog’e . Žiūrėkite, skaitykite, sekite ir komentuokite.