Ar žinote, kad Daugpilyje yra siuvimo gamykla, kuri siuva sportinę aprangą Tour de France dviratininkams ir medžioklės drabužius Anglijos karališkajai šeimai? Arba, kad toje pačioje gamykloje pandemijos metu atidaryta sertifikuotų europinės kokybės medicininių apsauginių kaukių, kurias, pavyzdžiui, perka airBaltic, siuvimo linija? O dar čia siuva vienkartinius medicininius chalatus Danijos gydytojams, išskirtinius drabužius medžioklei ir žvejybai Europos šalims ir stilingus drabužius šunims. Apie tai mums papasakojo Deora siuvimo įmonės savininkė Diana Jakubovskaja.

Pirmas įspūdis, kai mes su fotografu patekome į gamybos sales, tai kažkokia nuostabiai rami atmosfera. Nepaisant įrangos triukšmo. Atrodė, kad čia dirbantys žmonės jaučiasi tarsi apsaugoti nuo viso šio išorinio pandemijos chaoso. Ir dar, buvo neįmanoma nepastebėti, kad mūsų pasirodymas su įmonės vadove Diana Jakubovskaja nekėlė jokios įtampos darbuotojams. Draugiška atmosfera maloniai nustebino.

Apie tai, kaip viskas prasidėjo

Diana Jakubovska gimė Daugpilyje. Ji baigė 13-ąją vidurinę mokyklą, sustiprintos matematikos klasę. Po to buvo Bankininkystės aukštoji verslo ir finansų mokykla Rygoje, magistratūra Latvijos universitete. Iš viso Diana studijavo dešimt metų ir įgijo rimtą išsilavinimą bankų analitikos ir finansų srityje.

Vėliau atidarė buhalterinės apskaitos įmonę Daugpilyje. O idėja pardėti siuvimo verslą kilo spontaniškai. „Per 2008-2009 metų krizę turėjau klientą, kuris užsiėmė jogos kilimėlių pardavimu. Ir man kilo idėja, kodėl gi mums nesiūti šių kilimėlių. Aš pateikiau projektą Altum, jį patvirtino. Už šiuos pinigus aš nusipirkau įrangą ir pradėjome siūti“, – pasakojo Diana.

Pradėjome su šešiais žmonėmis dirbančiais siuvimo mašinomis. Palaipsniui gamybą išaugo ir dabar čia dirba daugiau nei šimtas žmonių. „Investicijos į siuvimo verslą didelės, įranga nuolat atnaujinama. Šiandien klientai iš siuvimo pramonės reikalauja aukščiausios kokybės ir naujausių technologijų naudojimo. O to neįmanoma padaryti naudojant moraliai ir techniškai pasenusias siuvimo mašinas. Be perdėto kuklumo pažymėsiu, kad pas mus – vieną geriausių ir techniškai aprūpintų siuvimo gamybų Latvijoje“, – pasakoja Diana.

Apie sunkumus kelionės pradžioje

Prieš atidarydama šį verslą Diana važiavo į Lietuvą, Estiją, aplankė daug drabužių gamybos įmonių, žiūrėjo, konsultavosi su specialistais. Labai daug skaitė, analizavo ir pergalvojo. Tačiau pats didžiausias iššūkis buvo suburti profesionalų komandą, kurie, kaip ir ji, būtų šios srities entuziastai.

„Labi daug laiko ir pastangų skyrėme darbuotojų mokymui. Daugelis siuvėjų nenorėjo persikvalifikuoti. Žmonės pripratę dirbti fabrike, atlikti vieną operaciją, pavyzdžiui siūti pūkines striukes.“ Diana sako, kad tuo metu jai labai pasisekė su meistrais, kurie ne tik mokė: „Reikėjo dar paaiškinti kiekvienam, kad jei mes norime turėti gerus užsakymus ir atlyginimus, norime, kad su mumis bendradarbiautų, turime sugebėti gaminti aukščiausios kokybės produkciją, turinčią paklausą rinkoje. Tada mes gyvuosime net ir pačiais blogiausiai laikais.“

Apie laipsnišką asortimento didinimą

Po jogos kilimėlių gamybos įvaldėme šiuolaikinių, aukštos kokybės darbo drabužių siuvimą. Tačiau Diana visada norėjo siūti kažką sudėtingesnio, eksperimentuoti. Kiekvienais metais ji lankė profilines industrijos parodas Europoje. Vienoje iš jų ji susipažino su didelės Europos įmonės, užsiimančios sportinės aprangos tiekimu, atstovu. „Po kurio laiko jis atvyko į Daugpilį, apžiūrėjo gamybą, buvo patenkintas tuo, ką pamatė, ir padarė pirmąjį užsakymą.“

Kaip dabar prisimena Diana, tai buvo tam tikra avantiūra . „Gaminant tokius drabužius yra daug niuansų susijusių su aukšta kokybe, specializuotais audiniais ir sudėtingu technologiniu procesu. Tuomet tokios patirties mes neturėjome. Bet užsakovas surizikavo kartu su mumis ir net atsiuntė mums savo technologus, kurie mus mokė. Ir mums viskas pavyko.“

Dabar Deora siuva drabužius beveik bet kuriai sporto šakai. Tai ir drabužiai dviratininkams, pavyzdžiui, Tour de France dviračių lenktynių dalyviams ir įvairių šalių olimpinėms komandoms, drabužiai slidinėjimui ir jodinėjimui, golfui, polo, individualiems užsiėmimams sporto salėje ir aktyviam gyvenimo būdui.

Drabužiai, pasiūti Daugpilyje, parduodami JAV, Japonijoje, Didžiojoje Britanijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, Šveicarijoje ir kitose šalyse. Latvijos parduotuvėse jų įsigyti negalima. „Gal būt taip susiklostė dėl to, kad mūsų produktai brangūs, Latvijoje jie dar nerado savo pirkėjo ir parduodami dideles pajamas turinčiose Europos šalyse. Bet jei kas nors norės jų nusipirkti, tai mes galime nurodyti Europos parduotuves, kuriose galima įsigyti internetu“, – pasakoja Diana.

Apie naujas galimybes pandemijos laikais

Nuostabu, kad Covid-19 krizė ne tik nepablogino situacijos, bet ir suteikė naują impulsą Deora vystymuisi. Diana pasakoja, kad kai viskas prasidėjo, ji iš karto nusprendė, kad žmonių atleidimų ir atlyginimų mažinimo jos įmonėje nebus.

„Pandemijos metu, su partneriu danu, su kuriuo dirbome siūdami sportinę aprangą, nusprendėme dalyvauti Danijos socialiniame projekte. Projektas skirtas Danijos medicinos įstaigas aprūpinti vienkartiniais medicininiais chalatais, pasiūtais iš Europoje pagamintų audinių. Taip pat, kad išsaugoti darbo vietas pandemijos metu.“

Tuo pat metu Dianai atėjo mintis pradėti medicininių kaukių gamybą. „Aš supratau, kad galima praplėsti mūsų asortimentą ir aprūpinti ligonines bei specializuotas medicinos įstaigas aukščiausios kokybės Europoje pagamintomis kaukėmis. Mes gaminame kaukes iš europietiško audinio, jos yra sertifikuotos ir atitinka visas apsaugos normas ir reikalavimus pagal Europos Sąjungos standartus. Reikšmingos lėšos buvo investuotos į įrangą ir gamybinių pajėgumų sureguliavimą, ir mes neketiname sustoti ties pasiektu rezultatu“, – pasakoja Diana.

Diana pastebi, kad šiuo metu Baltijos šalių rinkoje yra labai daug neaiškios kokybės Kinijoje ir Azijoje pagamintų kaukių. Pakuotė turi europietišką ženklinimą, tačiau kaukės neatitinka apsaugos kriterijų ir daugeliu atvejų neturi dokumentų ir atitikties sertifikatų.

„Latvija, kaip ir kitos Europos šalys, įsivėlė į skandalus, kai Azijos šalyse perkamos pigios, o tai reiškia, nekokybiškos apsaugos priemonės. Perkamos todėl, kad pigiai kainuoja. Tačiau stebuklų nebūna. Kai kuriose Europos šalyse, tokiose kaip Norvegija, Danija, Vokietija, Austrija, Švedija, Šveicarija, Prancūzija jau uždrausta pirkti apsaugines kaukes iš Azijos. Todėl artimiausiu metu esame pasirengę patenkinti Baltijos šalių vidaus paklausą, taip pat didelę dalį produkcijos eksportuoti į Europos šalis.“

Kelias nuo idėjos iki naujos automatizuotos gamybos linijos, kurioje šiandien dirba 22 darbuotojų komanda gavusi darbą krizės metu, paleidimo nebuvo lengvas. Bet Dianai vėl viskas pavyko. „Aš džiaugiuosi, kad mums tai pavyko. Esu labai patenkinta mūsų nauja komanda ir labai jai dėkinga. Reikėjo visa tai įvaldyti, išmokti. Buvo sunkumų su įrangos tiekimu ir suderinimu. Ir tik savo darbuotojų kantrybės ir entuziazmo dėka pasiekėme rezultatą.“

Kita nauja kryptis, kuri, pasak Dianos, pandemijos metu „visiškai netikėtai“ atsirado, tai drabužių siuvimas šunims. Deora ryškius ir gražius drabužius šunims siuva klientui iš Vokietijos.

Apie gamybą Baltarusijoje

Prieš trejus metus Diana atidarė gamybą Baltarusijoje, Vitebske. Šią idėją jai pasiūlė Baltarusijos konsulas viename iš susitikimų. „Daugelį verslininkų Baltarusijos baidosi, ne kiekvienas supranta šią šalį. Tačiau mes nepabijojome ir surizikavome, ir tuo labai patenkinti.“

Diana sako, kad Baltarusijoje, kitaip nei Latvijoje, yra labai gerai ruošiami darbuotojai. Ir manymas, kad Baltarusijos siuvėjos moka siūti tik paprastą asortimentą, yra iš esmės klaidingas. Mokyklos išleidžia kvalifikuotas siuvėjas, ir ten nėra jokių problemų su darbo jėga. Be to, Diana pažymi, kad Baltarusijoje visiškai kitoks požiūris į siuvimo pramonę. Ją reklamuoja ir populiarina, siuvėjos darbas ten gerbiamas, ne taip kaip žiūrima į šią profesiją mūsų šalyje.

„Jos siuva labai sudėtingą asortimentą – drabužius medžiotojams ir žvejams. Baltarusijai tai visiškai nauja kryptis. Todėl mes ten vykome, ten gyvenome, mokėme ir organizavome visą gamybos procesą“, – pasakoja Diana.

Beje, pasak Diana, dabar pasaulyje labai didelė drabužių medžioklei ir žvejybai paklausa. Tame tarpe ir moterims. Modelius kuria dizaineriai, asortimentas yra labai įdomus ir gražus. Tokius drabužius Deora siuva užsakovams Vokietijoje, Austrijoje, Suomijoje, Danijoje.

Apie siuvimo pramonės problemas Latvijoje

Diana mano, kad Latvijos siuvimo pramonei skiriama labai mažai dėmesio. „Pramonė pamažu nyksta. Naujų žmonių nemokina, o esami kvalifikuoti specialistai sensta ir išeina į pensiją. Mes daug kartų kėlėme klausimą, kad reikia ruošti siuvimo linijų siuvėjas. Bet kažkodėl niekas tuo neužsiima. Ruošia dizainerius, konstruktorius. O siuvėjų, kurios gali dirbti siuvimo linijose, neruošia. Aš negaliu suprasti, kodėl taip yra.“

Vietos švietimo įstaigos, pasak Dianos, turėtų susimąstyti apie specialistų rengimą. O pramonė, taip pat ir siuvimo – perspektyvi sritis jaunimui. Tai stabilus atlyginimas (Deora jis yra didesnis nei šalies industrijos vidurkis, kvalifikuotos siuvėjos gauna nuo 700 eurų ir daugiau), visos socialinės garantijos, sveikatos draudimas ir kiti priedai.

Beje, naudodamasi proga, Diana kviečia į darbą kvalifikuotas siuvėjas. Kandidatai gali siųsti savo CV el. paštu: cv@deora. eu.

Deora yra socialiai atsakinga įmonė ir moka atlyginimus su visais mokesčių atskaitymais. Per paskutinius tris metus Deora vien Latvijoje sumokėjo virš 500 000 eurų mokesčių. Todėl Diana mano, kad ir savivalda turėtų daugiau dėmesio skirti tokiems socialiai orientuotiems verslams.

„Daugpilyje turime daugiau nei 10 stabiliai dirbančių siuvimo įmonių. O kas apie tai žino? Aš manau, kad tai reikia reklamuoti. Reikia kalbėti, kad šiose įmonėse yra darbo, ten dirba dideli kolektyvai, o žmonės jaučiasi ramūs ir apsaugoti.“

Deora vadovybė yra pasiruošusi aptarti abipusiai naudingo bendradarbiavimo galimybes su švietimo įstaigomis ir miestu. Įmonė mielai priimtų į darbą jaunus specialistus. Bet kol kas, kaip sako Diana, į jų iniciatyvą neatsiliepiama.

„Dar kartą kartoju: drabužių gamyba – perspektyvi sritis jaunimui. Ir Daugpilyje yra drabužių gamybos įmonė, kuri sėkmingai vystosi ir kuri žinoma toli už Latvijos ribų. Man labai norėtųsi, kad ir mūsų mieste, ir mūsų šalyje visi apie tai žinotų.

Daugiau informacijos apie Deora rasite įmonės Facebook ir LinkedIn puslapiuose.